Sodros „lubas“ ekonomistai ragina įvesti ne šiaip sau. Neriboto dydžio įmokas mokantys asmenys negali tikėtis neriboto dydžio išmokų. Aišku, jeigu paskambintumėt į Sodrą ir paklaustumėt, koks gi tas maksimalus pensijos dydis, jums pasakytų, kad tokio nėra. Ir apie Sodros išmokų lubas neką tesužinotumėt. Girdi, nėra jokių „lubų“ išmokamoms pensijoms.
Vis tik „lubos“ yra, tik jos ne visai tiesioginės, o inkorporuotos į pensijos dydžio apskaičiavimo mechanizmą. Senatvės pensija susideda iš pagrindinės ir papildomos dalių bei priedo už stažo metus. Pagrindinė dalis lygi 110 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos, jeigu asmuo turi būtinąjį 30 m. socialinio pensijų draudimo stažą.
Papildomos pensijos dalies dydis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D
s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.;
k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per 5 paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. turėto uždarbio santykis su tų pačių metų vidutiniu uždarbiu Lietuvoje;
S – stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.;
D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.
Priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 proc. bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų stažo metų, viršijančių 30 stažo metų, skaičiaus.
Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas asmens draudžiamąsias pajamas padalinus iš Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (VDP). Štai čia į sceną įžengia Sodros išmokų „lubos“: maksimalus koeficientas yra 5. Tai reiškia, kad į senatvės pensijos papildomą dalį įsiskaičiuoja tiktai pajamos iki 5 VDP. Šiuo metu VDP yra 1488 Lt., tad papildomai pensijos daliai apskaičiuoti naudojamos tiktai pajamos iki 7440 Lt. Taigi nesvarbu, ar tas žmogus gaudavo po 7,5 tūkst. per mėnesį, ar 75 tūkst. – jo pensijos dydis nuo to nė kiek nepadidės.
Žinodami visa tai, pabandykime paskaičiuoti dideles pajamas turėjusio žmogaus pensiją.Tarkim, žmogus dirbo 40 metų, o visus tuos metus jo pajamos viršijo 5 VDP. Kadangi negalime apskaičiuoti būsimos pensijos dydžio (nes reikia žinotidraudžiamąsias pajamas, kurias ateityje patvirtins ateities Vyriausybės), įsivaizduokim, kad tas žmogus į pensiją išeina šįmet. Tuomet šio žmogaus pensija būtų:
(360 x 1,1) + (0,005 x 40 x 5 x 1488) + (10 x 0,03 x 360) = 1992 Lt.
Ar realu, kad žmogaus darbo pajamos viso jo stažo metu viršijo 5 VDP? Tikriausiai ne. Jeigu pirmaisiais darbo metais jo pajamos būdavo mažesnės, mažesnis bus ir koeficientas, atitinkamai mažesnė bus ir senatvės pensija. Nesakau, kad 1992 Lt. yra pensijos maksimumas – realybėje būna stažų, didesnių nei 40 metų. Vis tik tas maksimumas egzistuoja, nes stažas nėra beribis, ir koeficientas, kaip žinia, yra užkonservuotas ties 5. Siūlau skaitytojams patiems pažaisti su pateikta formule ir pasiskaičiuoti pensiją, turint didesnį stažą, mažesnį koeficientą ir t.t.
Pabaigai paminėsiu kelis svarbiausius Sodros „lubų“ įvedimo privalumus. Tai – padidėjęs šalies konkurencingumas, mažesnės darbo sąnaudos, padidėjusios paskatos samdyti kvalifikuotus, daug pridėtinės vertės sukuriančius ir dėl to brangiai apmokamus specialistus. Tačiau svarbiausia tai, kad Sodros „lubų“ įvedimas padarytų Sodros sistemą teisingesne mokesčių mokėtojo atžvilgiu, nes atsirastų ribotų įmokų – ribotų išmokų principas.
