R. Griguolaitė. „Valdžios veiksmai visada neteisėti“ (0)

Taip preziumavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) savo sprendime dėl teritorijų planavimo ir viešojo intereso.

Cituojant LVAT, “Valstybės institucijų neteisėtais veiksmais sukurtos teisinės pasekmės pripažįstamos viešo intereso pažeidimu“. Taigi, iš esmės jei valstybės institucija neteisėtai veikė – pažeidžiamas viešasis interesas. Procesiniu atžvilgiu – viskas lyg ir aišku. Valdžios institucija, vykdydama savo funkcijas, turi tai daryti pagal įstatymą ir neperžengti savo kompetencijos. Kai elgiamasi priešingai, prieštaraujama principui, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Visi turime interesą, kad valdininkai elgtųsi taip, kaip jiems liepia įstatymai.

Kitas logiškas lygiagrečiai einantis principas turėtų būti: už savo neteisėtus veiksmus atsako neteisėtus veiksmus atlikęs subjektas. Jei nukerti medį kaimyno sode, kai jis su tuo nesutiko, kaip ir savaime suprantama, kad už šiuos savavališkus veiksmus pats ir atsakai. O ne žiūri į kitą kaimyną ir lauki, kad jis atkurs nukentėjusio kaimyno sodą.

Deja, viešasis sektorius ypatingas. Jam galima tai, kas neuždrausta. O jei uždrausta ir jis vis tiek tai padaro, už tai atsakys kiti. Pavyzdžiui, miestų savivaldybių tarybos neturi juridinio statuso, tai apie kitokią nei politinę atsakomybę kalbos nėra (jei ir apie pastarosios apraiškas būtų galima kalbėti). Tačiau ji priima sprendimus. Gan svarbius ir didelius: dėl investicijų, teritorijų planavimo. Tokius, kurių taip paprastai vien rankos pakėlimu kito balsavimo metu neištaisysi. Nebent ta ranka kilnotum pastatus griaunančio buldozerio valdymo svirtį…

Todėl LVAT savo nutartimi ir įspėja, kad kai kokia nors valdžios įstaiga išduoda kokį leidimą ar raštą, geriau iš karto preziumuoti, kad jis neteisėtas ir prieš imantis veiksmų, kuriuos išduotas dokumentas leidžia atlikti, būtina pačiam įsitikinti, ar valdžia elgėsi teisėtai. To nepadarius, už pasekmes mokėsi pats, o ne neteisėtus veiksmus atlikęs valdininkas.

Tad jei užregistravote prašymą santuokai, patikrinkite, ar metrikacijos biuras teisėtai išdavė jums leidimą. O po kokių penkerių metų paaiškės, kad neteisingai užpildėte prašymą, todėl metrikacijos darbuotojas neturėjo leisti jums registruoti santuokos. Tai yra – jis elgėsi neteisėtai. Tačiau negaliojančios santuokos pasekmes savo „bendram turtui“, vaikams, spręsite pats, ne valdininkas.

Jei gavote iš aplinkos apsaugos regiono leidimą mėgėjiškai žvejoti lašišas, nepamirškite pats patikrinti visų teisės aktų, kuriais savo veikloje vadovaujasi kontrolieriai, nes kitu atveju, už jų nelegalius veiksmus, pats tapsite nelegalu – tiksliau – baisiu brakonieriumi, per daug prisigaudžiusiu visuotinai saugomų gėrybių. Dėl tokių veiksmų bus pažeistas visuomenės interesas saugoti nykstančias žuvis, o jūs galėsite daužyti galvą į sieną sakydamas, kad pasitikėjote institucijų veiksmais ir neturėjote pagrindo jais abejoti.

Nors šie pavyzdžiai kraštutiniai, principas tas pats – nepasitikėkite valdžios sprendimu. Nes nuostoliai dėl neteisėtai priimto institucijos sprendimo teks tuos veiksmus atlikusiam asmeniui. Sąskaita už buldozerio atvilkimą į statybų aikštelę apmokės taip pat ne įstatymams nusižengęs valdžios atstovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

nine − 9 =