Leidinį
„Viešojo intereso veidai: socialinė, teisinė ir ekonominė problematika“
peržiūrėti ir atsisiųsti galite ČIA.
Teisės specialistai pastebi, kad daugėjant viešojo intereso bylų, vis dažniau kyla diskusijos, ar viešasis interesas ginamas pagrįstai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ir advokatų kontora LAWIN pristato leidinį „Viešojo intereso veidai: socialinė, teisinė ir ekonominė problematika“, kuriuo siekiama parodyti ne tik teisinę, bet ir ekonominę, socialinę viešojo intereso pusę.
„Visuomenėje vis dažniau pasigirsta diskusijų, ar visais atvejais viešasis interesas yra ginamas pagrįstai, kas apskritai yra tas viešasis interesas, ar pasitelkiant šį institutą nėra ginami pavienių privačių asmenų interesai ir ar ginant viešąjį interesą nėra pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės? <…> Praktikoje daugiausia problemų kyla tais atvejais, kai viešasis interesas yra ginamas tokiose srityse kaip teritorijų planavimas, statybos, planuojama veikla ir plėtra, kiek tai yra susiję su teisėmis į nuosavybę,“ – leidinyje publikuotame straipsnyje rašo dr. Evaldas Klimas, LAWIN teisininkas.
Pasak LLRI ekspertės ir straipsnio „Viešojo intereso kaina – nuosavybės teisių ribojimas“ autorės Ritos Griguolaitės, praktiškai bet kokie interesai ir vertybės gali būti pripažintos svarbiomis visai visuomenei, nes konkretaus viešojo intereso apibrėžimo nėra. Taip vis daugiau ekonominių-teisinių santykių tampa visuomeniniu reikalu, o privačios nuosavybės teisės paaukojamos „viešiems interesams“ tenkinti.
Viešasis interesas ne tik teisinė, bet ir ekonominė, socialinė kategorija. Tačiau nėra išsamesnių darbų ir diskusijų, apjungiančių skirtingus viešojo intereso sampratos aspektus ir bandančių pateikti integruotą požiūrį į sampratos problematiką ir jos taikymo pasekmes.
Šio leidinio tikslas yra parodyti su viešuoju interesu, jo samprata ir gynimu susijusias problemas – ekonominėje politikoje, individo pasirinkimuose, institucijų vaidmenyje. Leidinys parengtas pasitelkiant skirtingų autorių įžvalgas, analizuojant viešąjį interesą per teisinę, ekonominę ir socialinę prizmes. Leidinyje pateikiami Evaldo Klimo, Aurimo Brazdeikio, Žygimanto Surgailio, Remigijaus Šimašiaus, Murray N. Rothbard, Ritos Griguolaitės, Adolfo Mackonio ir Algirdo Degučio straipsniai ir įžvalgos. Taip pat problematika atskleidžiama per žurnalistinį tyrimą interviu forma – apie tai, kaip viešojo intereso gynimas pakeitė gyvenimus pasakoja patys istorijų herojai.
„Prisiminkime kad ir garsiąją Preilos botelių bylą. Savininkas teisėtai su visais reikalingais dokumentais ir statybos leidimais įsigijo jau pastatytą namą Preiloje, o vėliau visi statybos leidimai buvo teismo panaikinti ir namas tapo nelegalus. Šiandien teisėtai ir teisėtą nuosavybę įsigijusio žmogaus prašoma namą nugriauti, nes jis buvo pastatytas pažeidžiant viešąjį interesą. Net nėra į ką kreiptis dėl kompensacijos. Ar viešasis interesas nėra ginamas per formaliai?“ – klausia R.Griguolaitė.
Viešasis interesas vis dažniau tampa argumentu politinėse diskusijose, juo vis dažniau remiasi interesų grupės, o individualūs asmenys naudoja viešojo intereso institutą privačiuose ginčuose. Viešojo intereso gynimo mechanizmas įsijungia ir valstybės institucijoms netinkamai įgyvendinant joms priskirtas funkcijas. Dėl viešojo intereso instituto neapibrėžtumo daugumoje civilinių, administracinių santykių ar baudžiamųjų veiklų gali būti remiamasi viešuoju interesu.
