A. Kazlauskytė. Popierinės nuosavybės teisės (0)

konstitucijos diena 3Šiandien minime pagrindinio Lietuvos įstatymo – Konstitucijos – gimtadienį. Du dešimtmečius gyvuojančiame svarbiausiame šalies įstatyme įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, tarp kurių ir asmens teisė į nuosavybę.

Ji yra ne tik Konstitucijos ginama teisė, bet ir, gyventojų nuomone, svarbiausia konstitucinė vertybė iš visų. Lietuviai – savininkų tauta. Mums svarbu turėti savo automobilį, net 93% lietuvių gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose.

Tačiau net ir praėjus dviem dešimtmečiams nuo šią pamatinę nuostatą įtvirtinančios Konstitucijos gimimo, Lietuvos žmonės vis dar negali jaustis tikrais savo turto savininkais. To priežastis – valdžios veiksmai.

Metai iš metų neįgyvendinami Konstitucinio Teismo nutarimai, praktikoje “neveikiantys” įstatymai, daugybė absurdiškų draudimų (vienas keistesnių – draudimas nukirsti savo medį savo kieme), su kiekviena kadencija keičiami ir vis labiau savininko teises neproporcingai apribojantys įstatymai rodo, kad nuosavybės teisės yra popierinės. Kažkelinto straipsnio tuščia bevertė nuostata, kurią visada galima pastumti, apeiti, ignoruojant teisėtus žmonių interesus.

Lietuvoje savininkas negali pirkti daugiau nei 500 ha ūkio paskirties žemės; jam priklausančioje žemėje nedarydamas jokios žalos aplinkai ne visada gali pasistatyti namą; į jo iškastą ir žuvimis jo paties pastangomis užveistą, jo žemėje esantį tvenkinį žvejoti gali ateiti kas tik nori. Su savininku nebūtina pasitarti prieš keičiant jam priklausančios žemės paskirtį, o už nenušienautą privačią žemę reikalaujama susimokėti. Savo namuose negali mokyti kitus groti gitara ir jau rengiami įstatymai, pagal kuriuos norėdami remontuoti savo būstą turėsite informuoti savivaldybę.

Tad nieko nenustebino prieš porą metų atlikto tyrimo duomenys, parodę, jog teisę į nuosavybę gyventojai suvokia kaip vieną labiausiai pažeidžiamų žmogaus teisių.

Nuosavybės teisės gali būti ribojamos dviem būdais – arba turtą nusavinant, arba galimybes įgyvendinti nuosavybės teises taip apribojant, jog naudotis turtu tampa praktiškai nebeįmanoma. Vyresnioji karta puikiai atsimena, ką reiškia pirmasis nuosavybės teisių ribojimo būdas. Po Nepriklausomybės susipažinome su antruoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

five × 4 =