Nors Ispanija ilgai prieštaravo, jie pagaliau nusileido, taigi Galileoprojektas bus vykdomas ir sėkmingai finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. O ir patys ispanai priešinosi ne dėl projekto ekonominio nepagrįstumo, o todėl, kad norėjo, kad Galileo valdymo centras būtų įsteigtas Ispanijoje.
Apie tai, kad Galileo komercinė sekmė abejotina, kalbėjome ir anksčiau. Tačiau, pasirodo, tai niekada nebuvo ir nebus Galileo tikslas. Cituojant ES diplomatą „visi žino, kad Galileo neturi komercinio pateisinimo. Tačiau mums jo [Galileo] reikia, nes labai svarbiais kariniais momentais, mes negalime būti užtikrinti, kad galėsime naudotis GPS.“ Taigi anksčiau iškeltashipotetinis klausimas, su kuo ES ruošiasi kariauti, jei numano negalėsianti pasinaudoti amerikiečių GPS, išlieka. Tuščias ir neišsipildantis noras „pasivyti ir aplenkti“ JAV pasiekė tokį lygmenį ir nebematoma paprastos realybės, kad JAV yra praktiškai vienintelė patikima ir artima sąjungininkė ES.
Mayty, savotiškos ES didybės paieškų ikvėpta yra ir ši Jacques Parrot citata „Galileo užtikrins ekonominę ir strateginę ES nepriklausomybę <..> nes speciali [sic] navigacija yra galios požymis [pasaulinėje arenoje]“. Kur jau ne. Siekiant didybės siūlyčiau pasistatyti piramidžių, kaip senovės egiptiečiai, ar paauksuotų statulų, kaip „Turkmenbaši“. Spėju būtų pigiau. Arba būtų galima sekti kitos didybės siekiančios šalies – Rusijos – pavyzdžiu, nusileisti į vandenyno dugną ir prismaigstyti ten ES vėliavų.
O kai Galileo pradės veikti, nenustebkite, jei bus išleista kokia nors ES direktyva, kuri privers ES vartotojus naudotis Galileo, o ne GPS sistema, net jei naudojimasis GPS ir toliau bus nemokamas. Tiesa, Galileo irgi galima bus padaryti „nemokamu“, tereikės tam paskirti keletą atliekamų milijardų iš ES biudžeto.
Baisu, kad Galileo netaptų veiksminga metafora ES identitetui – kvestionuotinos ambicijos ir ekonomiškai nepagrįsti planai.
