Argumentas Nr. 1 Progresyvinis mokesčių tarifas mažina skurdą
Pažvelgus tik truputį giliau paaiškėja, kad dažnai linksniuojamas „skurdas“ iš tikro reiškia turtinę nelygybę ir iš esmės skiriasi nuo tikrojo skurdo. Turtinė nelygybė – visada egzistavęs ir egzistuosiantis reiškinys. Atvirkščiai, būtent absoliuti turtinė lygybė yra mitas, kurio niekam nepavyko pasiekti.
Kalbant apie progresyvinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo įvedimą motyvuojama, kad tai sumažins socialinę atskirtį. Tačiau tokia mokestinė priemonė gali įtakoti tik žmonių pajamas. Valdininkų savivalės, neskaidrumo, nepagarbos kitam ir kitų neigiamai mūsų gyvenimą veikiančių dalykų neužtikrins jokia mokesčių reforma.
Argumentas Nr. 1 (patikslintas): Progresyviniai mokesčiai mažina turtinę nelygybę
Tai, kad progresyvinis mokesčio tarifas mažina turtinę nelygybę, yra vienintelis objektyvus ir pamatuojamas progresyvinių mokesčių šalininkų argumentas, kurio teisingumas dažnai net nekvescionuojamas. Tačiau logika „valdžia atima iš turtingų ir atiduoda vargšams“, nors ir intuityvi, nėra teisinga. Žemė intuityviai yra plokščia.
Paimti pinigus valdžia sugeba. Bet nemaža dalis surenkamų mokesčių yra naudojama ne tik būtinoms socialinėms, nuosavybės teisių ir gynybos nuo išorės priešų reikmėms, bet ir aibei kitų bereikalingų neefektyvių veiklų: nuo grandiozinių projektų iki išmokų už nieko neveikimą.
Todėl ir išanalizavus turtinės nelygybės rodiklius tarp ES šalių, o ypač tarp naujųjų buvusio rytų bloko ES narių, teiginys „progresyvinis mokesčių tarifas mažina turtinę nelygybę“ nepasiteisina. Pagal GINI rodiklį turtinė nelygybė praktiškai nepriklauso nuo mokesčių sistemos; daugiau žmonių gyvena žemiau santykinės skurdo ribos tarp progresinius, o ne proporcinius, mokesčius įsivedusių šalių. Tik rodiklis, matuojantis pačių turtingiausiųjų ir pačių skurdžiausiųjų pajamų santykį, paremia šį teiginį. Tačiau, reikia pripažinti, kad 60 Lt pridėjimas kiekvienam dirbančiajam turės tik statistinių, o ne realių pasekmių šio atotrūkio mažėjimui.
Argumentas Nr. 2: Iš turtingųjų paims – vargšams duos
Atsižvelgiant į spartų darbo užmokesčio augimą, nesunku prognozuoti, kad neužilgo praktiškai visi dirbantys gyventojai pateks į daugiau apmokestinamų piliečių tarpą, ir jų pajamoms bus taikomas 27 proc. mokesčio tarifas. Tačiau blogiausia tai, kad ši iš esmės nieko teigiamo nepasieksianti mokesčių reforma labiau spaus dar tik besiformuojančią viduriniąją klasę.
Populiaru teigti ir manyti, kad siūlomų progresyvinio GPM įvedimas padės tokioms sritims kaip, pvz., švietimas. Tačiau vėlgi, mažiau nei 40 proc. švietimo sistemos darbuotojų uždirba 1000 ir mažiau litų (2005m duomenys), kai tuo tarpu virš 30 proc. gauna 1500 Lt ir daugiau. Be abejo, švietimo sektoriaus atlyginimai nėra tokie aukšti, kaip norėtųsi. Tačiau reikia pripažinti keletą faktų: pirma, taip yra dėl netinkamos ir nelankčios apmokėjimo už darbą tvarkos, antra, progresyvinio GPM tarifas nėra tinkama priemonė mažų atlyginimų švietimo sektoriuje problemai spręsti, trečia, ji šios problemos ir nesprendžia.
Į verslininkams ir analitikams ekonominiais argumentais kritikuojant progresyvinių mokesčių idėją, jos šalininkams dažnai belieka naudotis turtinės nelygybės mažinimo argumentu. Tačiau nepatogi tiesa yra tai, kad progresyvinis GPM tarifas šios problemos nesprendžia. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės ideologines nuostatas, o politiniai žaidimai nesugriaus ir taip šlubuojančio Lietuvos konkurencingumo įvaizdžio.
