„Respublika“ klausė, kaip ministerijų pastangas veržtis diržus vertina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana LEONTJEVA.
– Taupymas turėtų prasidėti nuo to, kad biudžete neturėtų būti numatoma išleisti daugiau. O 2011 m. nacionalinio biudžeto išlaidos, palyginti su pernai, bus visu milijardu litų didesnės. Bepigu patvirtinti didesnes išlaidas, o po to girtis sutaupius. Pats faktas, kad institucijos taupo, yra geras ir joms reikia sudaryti tam paskatas.
– Kaip vertinate, kad ministerijos daugiausiai sutaupė darbo užmokesčiui skirtų lėšų?
Matyti, kad taupoma darbuotojų sąskaita. O turėtų ir reprezentacines lėšas mažinti, ir išlaidas mobiliesiems telefonams – rezervų tikrai yra. Vis dėlto pats didžiausias rezervas – atsisakyti nereikalingų programų. Būtina peržiūrėti kiekvienos jų tikslus ir uždavinius, įvertinti, ar tai iš tiesų yra viešoji funkcija, o gal privatus sektorius galėtų tai atlikti pigiau.
-Yra tokių programų, kurios būtinos, bet rezultatų neduoda.
Kai analizavome biudžetinių įstaigų programas LLRI, pastebėjome, kad tos pačios priemonės tęsiasi metų metus, visiškai neatsiliepiama į aktualiausius iššūkius. Pavyzdžiui, SADM vykdoma jaunimo politikos programa įgyvendina įvairiausias priemones, tačiau skaudžiausių jaunimo šiandienos problemų – nedarbo ir emigracijos – nėra net tarp programos vertinimo kriterijų. Vertina renginių skaičių, o tai, kas svarbiausia, lieka nuošalyje. O jaunimas kraunasi lagaminus, masiškai išvažiuoja ir net nežino, kad kažkas jais rūpinasi.
– Gal ministerijos išmoks racionaliau naudoti valstybės lėšas šįmet pradėjus riboti jų teises išlaidauti, kol nėra aišku, ar į biudžetą bus surenkama pakankamai pajamų?
Įvesti sąlyginį finansavimą LLRI siūlė jau daug metų. Jo reikia, kad nesurenkant į biudžetą lėšų neaugtų viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Jei jau neįmanoma kitaip priversti valdininkų taupyti, šios priemonės turėtų apriboti jų apetitą. Aišku, dabar „iš viršaus“ nuleista riba yra vienoda visiems. Tačiau yra ir kitas variantas – jeigu nesurenkama į biudžetą pinigų, prioritetinėms sritims ir programoms finansavimo nemažinti, o mažiausiai svarbių atsisakyti visiškai.
