Reda Simonaitytė. Kas aštuntas valstybės išleidžiamas euras – skolintas

Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lygindami numatomas biudžeto pajamas ir išlaidas, matome, jog išlaidos pajamas viršija beveik 13 proc. Tai reiškia, jog apytiksliai kas aštuntas valstybės išleistas euras bus finansuojamas skolintomis lėšomis.

Reda

Reda Simonaitytė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė.

Europos Komisijos (EK) 2022 m. gegužę atliktas Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizikos tyrimas rodo, jog viešųjų finansų rizika Lietuvoje yra padidėjusi nuo mažos iki vidutinės. Rodiklio reikšmė, perkopusi mažos rizikos (2 proc.) ribą, dabar siekia 2,5 proc. Artėjančiais metais valstybės planuojamas biudžeto deficitas arti 5 proc., lemia, kad lėšos deficitui finansuoti bus skolinamos. Didėjant skolinimosi kainai, atitinkamai tai neigiamai atsilieps šalies gyventojams ir ypač ateities kartoms.

Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus skola sieks 43 proc. BVP. Nors šis santykis yra vienas mažesnių Europoje, skolą vis tiek reikės padengti. 2023 m. palūkanoms už valstybės skolą numatyti 337,9 mln. eurų (tik ketvirčiu mažiau nei tais pačiais metais planuojama išleisti kultūrai (411,1 mln. eurų). Tai jau sudaro 0,5 proc. BVP ir, Finansų ministerijos prognozėmis, iki 2025 m. gali pasiekti 0,9 proc. BVP.

Nereikėtų pamiršti, kad skolinimasis yra naudos suteikimas dabartinėms kartoms ateities kartų sąskaita. Augančios skolos akivaizdoje šalis gali turėti mažesnes investavimo galimybes ateityje, kuomet ateities mokesčių mokėtojai turės padengti susidariusią skolą skirdami didesnę savo pajamų dalį mokesčiams.