Per tradicinį premjero Gedimino Krikilo interviu Lietuvos radijui žurnalistui pastebėjus, kad Prezidentas nesutinka su progresinių mokesčių įvedimu, premjeras atrėžė “Greičiausiai Prezidentą įtikino patarėjai, kurie yra artimi Lietuvos laisvosios rinkos institutui, o jeigu tai yra tie patys argumentai, jie nėra teisingi (…), bet manau, kad man pavyks Prezidentą įtikinti”.
Apie progresinių mokesčių naudą ir žalą rašoma daug. Bet šiuo atveju kyla daug elementaresnis klausimas: su kuo ruošiasi diskutuoti premjeras – su Prezidentu, ar su savimi?.. Cituoju iš LR Vyriausybės programos (http://www.lrv.lt/14_vyr_dok/14_vyr_programa.pdf):
„9.9. Laipsniškai mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą, per artimiausius keturis darbo mėnesius išnagrinėti aplinkybes ir, esant finansinėms galimybėms, sumažinti šio mokesčio tarifą iki 20 procentų, o neapmokestinamą minimumą padidinti iki 400 litų.“
Siūlo premjeras, kaip žinia, dalyką priešingą: dar ankstesnio premjero Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės metu priimto ir įstatyme įtvirtinto sprendimo sumažinti mokesčio tarifą iki 24 procentų atšaukimą ir 27 procentų tarifo grąžinimą.
Ne gana to, socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas pasitelkia Vyriausybę ir Finansų ministeriją, kad pastaroji rengtų dokumentus, prieštaraujančius Vyriausybės programai. Ar tai nėra partinių ir valstybinių interesų supainiojimas?
Galbūt dabartinis socialdemokratų pasiūlymas dėl progresinių mokesčių, yra ir geras politinio žongliravimo pavyzdys (nekalbu apie ekonomines jo pasekmes, apie tai – nemažai www.lrinka.lt), tačiau pripažinkime: tai ir programinių nuostatų bei pažadų laužymo pavyzdys. Paprastai tokiais atvejais keliamas bent jau moralinės atsakomybės klausimas…
