Seime užregistruotas projektas, kuris siūlo panaikinti pajamų mokesčio tarifo mažinimą iki 24 proc. ir palikti 27 proc. tarifą visiems, o nuo atlyginimo iki 1000 Lt „ant popieriaus“ imti 15 proc.
Lietuvos socialdemokratų partijos siūlymas įvesti progresinius mokesčius viešumoje grindžiamas teisingumo ir skurdo mažinimo siekiais. Ar tikrai progresiniai mokesčiai bus teisingesni ir padės mažinti skurdą?
Santykinai mažiau uždirbančiųjų darbo užmokestį lemia ne mokestinis mažiau uždirbančiųjų pranašumas, o paklausa. Pagrindiniai ekonominio augimo varikliai yra du: kapitalas ir geri darbuotojai. Kapitalo investicijos leidžia vienam darbuotojui sukurti daugiau, pasiekti didesnį produktyvumą ir todėl gauti didesnį atlyginimą.
Labiausiai ribotas ir todėl lemiantis darbo rinkos elementas yra specifinę ir aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Todėl kiti darbuotojai gali būti įdarbinti tik tada, kai yra galimybė pasitelkti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Kapitalas keliauja pas specialistus, specialistai – pas kapitalą. Valstybių sienų čia nepaisoma, todėl norint ekonominės gerovės reikia gerų sąlygų abiem. Specialistams šalyje nesudarius gerų mokestinių ir kitokių sąlygų dirbti (arba juos įdarbinti), įdarbinimas dažniau įvyksta kitur.
Nebus specialistų, nebus naujų verslų, nebus paklausos mažiau kvalifikuotiems darbuotojams, nebus ir jų atlyginimų augimo. Jei suprantame, kad gerai krepšinio komandai visų pirma reikalingi geri pagrindiniai žaidėjai, o tik po to vadinamasis „ilgas atsarginis suolelis“, tai kodėl tai taip sunkiai įsisąmoninama ekonomikoje?..
Siūlomas 15 ir 27 proc. mokesčio tarifas vietoje vieno 24 proc. tarifo iš tikrųjų yra būdas visiems gyventojams padidinti mokesčio naštą. Kylant infliacijai ir atlyginimams, 15 proc. apmokestinama 1000 Lt atlyginimo dalis sudarytų vis mažesnį ir mažesnį svorį, todėl, atitinkamai, vis didėtų efektyvus apmokestinimo tarifas.
Jau šiandien dėl neapmokestinamojo minimumo šis efektas yra pastebimas. Tarkime, jei gaunate 600 Lt, jūs sumokate 13 proc. nuo šios sumos, jei atlyginimas bus padidintas iki 1000 Lt – mokestis jau bus 18, o jei iki 2000 Lt – jau 23 proc.
Kylant kainoms ir atlyginimams tai pajus visi, o progresyviniai mokesčiai juo labiau liks tik prisiminimas apie praeities pamaloninimą. Taip jau atsitiko 1993–94 metais, kada progresyvinė mokesčių sistema netyčia tapo proporcine, nes visi jau mokėjo aukščiausią mokesčio tarifą.
Žmonės, kurie tikisi, kad didesniu tarifu bus apmokestinti „turčiai“ patys vis labiau ir labiau bus paveikiami didesnio tarifo.
Statistiniai duomenys neleidžia teigti, kad progresinis mokestis padeda mažinti gyventojų pajamų diferenciaciją. Santykinė skurdo riba tarp naujai prisijungusių prie ES pokomunistinių valstybių yra kaip tik didesnė ten, kur mokesčių sistema progresinė. Mažinti absoliutų skurdą irgi nepalyginamai efektyviau yra biudžeto išlaidų, o ne mokestinėmis priemonėmis.
Progresinė mokesčių sistema sukeltų rimtų neigiamų ekonominių pasekmių, sukurtų precedentą nesilaikyti Vyriausybės programos, o taip pat skatintų ateityje toliau komplikuoti dabar santykinai paprastą pajamų mokesčio sistemą.
Dar blogiau yra tai, kad ji įveltų žmones ir politikus į pavydu paremtą diskusiją dėl to, kiek turi būti apmokestinami tariami „jie“ (tarkime, daugiau uždirbantys), o ne „mes“ (tarkime, mažiau uždirbantys).
Progresiniai pavydo mokesčiai – tiesiog idealūs diegti „skaldyk ir valdyk“, arba „skaldyk ir apmokestink“ politiką. Todėl siekiant gerovės ir žmonių pajamų augimo, tolimesnio ekonomikos augimo, didesnio konkurencingumo, galimybės formuotis viduriniajam visuomenės sluoksniui, būtina tiesiog mažinti bendrą gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
