Progresinių mokesčių Lietuvoje įvedimas būtų didelė politinė ir ekonominė klaida. LLRI prezidento Remigijaus ŠIMAŠIAUS teigimu progresinė mokesčių sistema sukeltų rimtų neigiamų ekonominių pasekmių, skatintų ateityje toliau komplikuoti dabar santykinai paprastą pajamų mokesčio sistemą.
Vakarų Europos valstybės siekdamos spartinti ekonominio augimo tempus, mažina mokesčių progresyvumą ir bendrą mokestinę naštą, dėl kurios į kitas šalis bėga nemažai turtingų gyventojų. Bendra „naujosios“ Europos šalių tendencija yra tokia: mokesčių tarifai mažinami, įvedamos paprastos, proporcinės mokesčių sistemos. Pirmosios įsivedusios proporcinius mokesčius, buvo Baltijos valstybės. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė kitos šalys, tokios kaip Slovakija, Rumunija, Bulgarija. Dabar šalių, atsisakiusių progresinių mokesčių, pasaulyje nuo trijų išaugo iki maždaug dvidešimties. Čekijoje žemieji parlamento rūmai sutiko svarstyti vyriausybės pasiūlymą atsisakyti progresinių mokesčių. Be to, proporcinės mokesčių sistemos veikia ir ne ES valstybėse: Rusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Islandijoje. Įvedus progresinius mokesčius Lietuvoje, mūsų šalis „iškristų“ iš bendro regiono konteksto.
Kalbant apie progresinius mokesčius svarbu yra atsižvelgti ne tik į lengvai pamatuojamas, tiesiogines pasekmes. Ekonomika – ne pyrago dalybos, o visų pirma – jo kepimas. Progresiniai mokesčiai pablogintų galimybes uždirbti daugiau tiems, kurie šiandien uždirba mažiau, nei vidutiniškai. Progresinių mokesčių slenksčiai – tarsi stiklinės lubos, nes niekam, o visų pirma investuotojams ir verslininkams neapsimokėtų jų perlipti kuriant darbo vietas. Lietuva ir toliau būtų orientuojamą į žemos pridėtinės vertės kūrimą.
Progresinių mokesčių idėjos eskalavimas įveltų žmones ir politikus į pavydu paremtą diskusiją dėl to, kiek turi būti apmokestinami tariami „jie“ (tarkime, daugiau uždirbantys), o ne „mes“ (tarkime, mažiau uždirbantys). Progresiniai pavydo mokesčiai – tiesiog idealūs diegti „skaldyk ir valdyk“, arba „skaldyk ir apmokestink“ politiką. Todėl siekiant gerovės ir žmonių pajamų augimo, tolimesnio ekonomikos augimo, didesnio konkurencingumo, galimybės formuotis viduriniajam visuomenės sluoksniui, būtina tiesiog mažinti bendrą gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Progresinio mokesčio įvedimas taptų tam tikru signalu apie tai, kokia kryptimi yra vystoma bendra valstybės ekonominė politika. Be to, tai būtų ženklas, kad mokesčių progresyvumas ateityje gali didėti ir toliau. Nustačius progresinio mokesčio laiptus, esant atlyginimų augimo tendencijoms, didesnį tarifą mokėtų vis daugiau ir daugiau žmonių.
Dėl papildomos informacijos:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526263
El.p. Laura@lrinka.lt
