Pozicija. Dėl spartesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, kartu atsisakant PVM lengvatų

LLRI pozicija dėl greitesnio ir ryžtingesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, kartu atsisakant pridėtinės vertės mokesčio lengvatų

Ši Lietuvos laisvosios rinkos pozicija ir siūlymai buvo pristatyti 2006 m. vasario 6 d. spaudos konferencijoje „Kokių argumentų valdžiai dar trūksta, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje mažėtų?“. Jų esmė – realus būdas, kaip sumažinti gyventojų pajamų mokestį ir išlaikyti subalansuotą biudžetą.

Santrauka

Nuo 2008 m. sausio 1 d. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 20 proc., o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 15 proc.Gyventojų pajamų apmokestinimo sumažinimas padidintų realiąsias gyventojų pajamas ir būtų itin naudingas atsižvelgiant į atsiradusį darbo jėgos trūkumą, reikšmingą ekonominę emigraciją ir poreikį didinti Lietuvos konkurencingumą. Net ir sumažinus GPM iki 24 proc., kaip dabar planuojama, gyventojų apmokestinimas išliktų didesnis nei Rusijoje (13 proc.), Rumunijoje (16 proc.), Slovakijoje (19 proc.) ar Estijoje (23 proc.). GPM sumažinimas iki 15 proc. padarytų Lietuvos mokesčių sistemą skaidresne ir teisingesne. Taip būtų sulygintas pajamų ir pelno apmokestinimas bei pajamų, gaunamų iš skirtingų veiklos rūšių, apmokestinimas (šiuo metu egzistuoja du GPM tarifai – 15 ir 27 proc.).

Sprendimas nemažinti ar nepakankamai mažinti GPM – taip pat yra sprendimas, kuris turi būti pagrįstas jį priimančių asmenų. LLRI nuomone, Lietuva, atsižvelgiant į dabartinius investicinius ir migracinius srautus, neturi kitos alternatyvos kaip esminis GPM mažinimas.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. atsisakyti visų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. PVM lengvatos iškreipia konkurenciją, suteikdamos daliai gamintojų išskirtines sąlygas ir iškraipo vartojimą. Naujausiame Valstybės kontrolės tyrime siūloma svarstyti galimybę atsisakyti egzistuojančių PVM lengvatų, kadangi jos, priešingai nei būdavo argumentuojama jas įvedant, nesumažino kainų vartotojams ir nepadidino jų perkamosios galios. Tarptautinis valiutos fondas neseniai taip pat rekomendavo Lietuvai atsisakyti PVM ir daugelio kitų mokesčių lengvatų.
Paskelbti apie GPM mažinimą dar 2007 m. I ketvirtyje. Pagal Lietuvos įstatymus, bet koks mokesčių pokytis turi būti paskelbtas likus 6 mėnesiams iki jo įsigaliojimo. Be to, išankstinis paskelbimas turėtų papildomų teigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai dėl išaugusių teigiamų investuotojų, darbdavių ir darbuotojų lūkesčių. Šiuo metu galiojanti praktika pranešti apie sprendimą likus nedaug laiko iki jo įsigaliojimo neišnaudoja teigiamų lūkesčio efekto. Jei apie GPM mažinimą iki 15 proc. nuo 2009 m. būtų paskelbta dar 2007 m. pradžioje, teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai vien dėl teigiamų lūkesčių efekto galėtų būti matuojamas šimtais milijonų litų papildomų investicijų ir apčiuopiamu BVP augimo padidėjimu.
Svarbu abu sprendimus priimti vienu metu, nes jie finansine prasme atsvers vienas kitą ir neturės neigiamo efekto biudžeto pajamoms ir deficitui. Atsisakius PVM lengvatų 2008 m. valstybė turėtų papildomai gauti virš 300 mln. litų pajamų – ne mažiau nei tiek, kiek, LLRI manymu, biudžetas trumpuoju laikotarpiu galėtų prarasti, jei GPM būtų sumažintas iki 20 proc. vietoj dabar planuojamų 24 proc.

Išsami LLRI pozicija

LLRI siūlymai

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo vienu metu priimti du Lietuvos ekonomikai naudingus sprendimus – greičiau ir ryžtingiau sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir kartu atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Šie sprendimai turėtų priešingas pasekmės biudžeto pajamoms ir valstybės finansų prasme iš dalies atsvertų vienas kitą. Jų finansinis subalansuotumas nepažeistų kito tikslo, kurį akcentuoja LLRI, – pasiekti subalansuoto ar net perteklinio biudžeto ir mažinti valstybės skolą.

LLRI nuosekliai ir daugelį metų laikėsi siūlymo mažinti GPM iki 15 proc. Tai darsyk buvo užfiksuota 2006 m. birželio Lietuvos verslo organizacijų ir profesinių sąjungų kreipimesi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuriame pasiūlyta sumažinti GPM iki 20 proc. nevėliau kaip 2008 m. sausį ir iki 15 proc. nevėliau kaip 2009 m. sausį.

LLRI nuosekliai pasisakė prieš mokesčių lengvatas ir bet kokias išskirtines sąlygas, iškreipiančias sąžiningą konkurenciją. Institutas pasisako už mažesnį mokesčių lygį, už tolygų ir konkurencijos neiškreipiantį apmokestinimą.

LLRI jau daugiau kaip 10 metų akcentuoja poreikį subalansuoti valstybės biudžetą ir pakartojo savo siūlymus prieš priimant 2007 m. biudžeto rodiklius. Mūsų nuomone, GPM tarifo mažinimas, suderintas su PVM lengvatų atsisakymu, valstybės funkcijų peržiūrėjimu ir efektyvesniu valstybės lėšų panaudojimu, neprieštarauja galimybei turėti subalansuotą ar perteklinį biudžetą jau 2008 m.

Kodėl reikia mažinti GPM tarifą?

Šiuo metu Lietuvoje pradėjus trūkti darbo jėgos – nedarbui nukritus iki rekordiškai žemo lygio ir tebesitęsiant reikšmingai ekonominiai emigracijai – greitesnis GPM mažinimas yra neatidėliotinas ir vargu ar Lietuva turi kitą alternatyvą. Nors mokesčiai nėra tiesioginė pagrindinė emigracijos priežastis, tačiau Lietuva praranda darbuotojus dėl ekonominės emigracijos visų pirma būtent tokioms šalims, kaip Airija ar Anglija, kuriose darbuotojų pajamų apmokestinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokas, yra mažesnis nei Lietuvoje.

GPM mažinimas padidintų realiąsias darbuotojų pajamas ir vartojimą, keltų jų ir darbdavių motyvaciją dirbti legaliai, padidintų dirbančiųjų skaičių, o tai duotų teigiamą poveikį investicijoms ir ekonomikos augimui, šešėlinės ekonomikos legalizavimuisi.

Dauguma ekspertų iš principo sutinka su GPM mažinimo nauda ir atrodo, jog dabartinio 27 proc. tarifo sumažinimas bent iki 20 proc. tėra laiko klausimas. Pagrindinė priežastis, kodėl GPM nėra mažinamas greičiau ir ryžtingiau, yra baimė dėl galimo žymaus biudžeto pajamų praradimo. Ilgalaikiu ir vidutiniu laikotarpiu pajamų praradimas nebūtų aktualus klausimas, nes tiesioginį pajamų praradimą kompensuotų aktyvesnė ir efektyvesnė ekonominė veikla, šešėlinių pajamų legalizavimasis (o per tai – ir netiesioginių mokesčių legalizavimasis). Trumpuoju laikotarpiu GPM mažinimas galėtų ir turėtų būti siejamas su PVM lengvatų panaikinimu.

Kodėl reikia atsisakyti PVM ir daugelio kitų mokestinių lengvatų?

PVM lengvatos iškraipo vartojimą ir konkurenciją, nes suteikia daliai produktų ir vartotojų išskirtinį statusą. Kodėl, pavyzdžiui, PVM lengvatos turi būti taikomos mėsai, o ne pienui ar kiaušiniams? Kodėl lengvatos turi būti taikomos vaistams, o ne sveiko gyvenimo būdo kursams?

Valstybės kontrolės atlikto audito „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ (2006 m. gruodžio 19 d.) išvadose teigiama, kad lengvatiniai PVM tarifai, taikomi mėsai, vaistams ir kitiems produktams, neturėjo reikšmingos įtakos šių produktų kainoms, t. y. neatpigino šių produktų vartotojams. Dėl nustatytų lengvatinių PVM tarifų pirmiausia padidėjo įmonių – produkcijos pardavėjų ar paslaugų tiekėjų – pelnas. Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad „lengvatinis PVM tarifas nėra tinkama priemonė produkcijos ir paslaugų kainoms mažinti“ ir rekomendavo Vyriausybei išnagrinėti galimybes „atsisakyti taikomų lengvatinių PVM tarifų; nenustatyti naujų lengvatinių PVM tarifų; taikyti visoms prekėms ir paslaugoms vienodą mokesčio tarifą; sistemiškai vertinti mokesčių lengvatų rezultatyvumą; kasmet apskaičiuoti dėl mokesčių lengvatų negaunamas faktines valstybės biudžeto pajamas“.

LLRI taip pat ne kartą buvo atkreipęs dėmesį į tokias tikėtinas PVM lengvatų paskatas ir pasekmes ir pritaria šioms Valstybės kontrolės išvadoms ir siūlo atsisakyti visų PVM lengvatų.

Kiek pajamų iš tiesų būtų prarasta sumažinus GPM?

LLRI sutinka, kad GPM tarifo mažinimas gali turėti neigiamų pasekmių biudžeto pajamų surinkimui tam tikru laikotarpiu, tačiau pabrėžia ilgalaikę naudą valstybei. Būtina atsižvelgti į biudžeto pajamų ir „Sodros“ įmokų padidėjimą dėl „šešėlio“ mažėjimo sumažinus GPM, pajamų padidėjimą dėl didesnio dirbančiųjų ir dirbamų valandų skaičiaus ir dėl didesnių GPM pajamų ateityje dėl sparčiau besivystančios ekonomikos ir efektyvesnio biudžeto išlaidų naudojimo.

Nors būta daug būgštavimų dėl sumažėsiančio GPM surinkimo dėl tarifo sumažinimo 6 proc. punktais (nuo 33 iki 27 proc.) 2006 m. liepą, naujausi Finansų ministerijos duomenys rodo, kad tokios pesimistinės prognozės nepasitvirtino. 2006 m. II pusmetį (su sumažintu tarifu) GPM pajamos buvo 13 proc. didesnės nei pirmą pusmetį (prieš sumažinimą) ir tai atitiko ilgametę tendenciją, kai II pusmečio pajamos maždaug tokia pat proporcija viršija I pusmečio pajamas (2004 – 10 proc., 2005 – 11 proc. ir 2006 m. – 16 proc.).

2006 m. I pusmečio GPM pajamos viršijo 2005 m. I pusmečio pajamas – 15 proc., o II pusmečio (su sumažintu tarifu) viršijo 2005 m. II pusmečio pajamas – 13 proc. Galbūt šį mažytį skirtumą ir būtų galima priskirti tarifo sumažinimui, tačiau tie 2 proc. tebuvo lygūs 40 mln., o ne 350 mln. litų – kiek per antrąjį 2006 m. pusmetį planavo prarasti Finansų ministerija.

2006 m. GPM pajamų augimas, palyginti su ankstesniais metais, buvo 14 proc. ir nedaug nusileido pajamų augimui 2004 ir 2005 m., kai jis buvo 15 ir 17 proc. Netgi darant prielaidą, kad GPM pajamos, nesumažinus tarifo, būtų augusios tiek, kiek ir 2005 m., arba 3 proc. punktais daugiau, tai tesudarytų 120 mln. prarastų pajamų.

Nors Finansų ministerija prognozavo, kad dėl GPM tarifo per II 2006 m. pusmetį bus prarasta apie 350 mln. litų, dėl teigiamo tarifo sumažinimo poveikio spartesniam atlyginimų augimui ir darbuotojų skaičiaus padidėjimui, poveikis GPM pajamoms buvo žymiai mažesnis nei prognozuota.

2006 m. GPM pajamos buvo 300 mln. litų, arba 8 proc. didesnės nei planuotos, ir didžioji dalis šių viršplaninių pajamų buvo gauta būtent per II pusmetį. Vargu ar tai gali būti siejama tik su išaugusiais atlyginimais ir akcijomis prieš nelegalius atlyginimus. Greičiau atvirkščiai – mokesčių mažinimas galėjo būti viena iš pagrindinių prielaidų daliniam atlyginimų legalizavimuisi.

Taip pat labai abejotinai atrodo Finansų ministerijos 2006 m. spalio mėnesio prognozė, kad dėl sumažinto GPM tarifo 6 proc. punktais (nuo 33 iki 27 proc.) nacionalinis biudžetas 2007 m. praras 741 mln. Pagal tą prognozę su sumažintu GPM tarifu ir padidintu neapmokestinamuoju minimumu 2007 m. bus surinkta 25 proc. daugiau nei planuota 2006 m. (16 proc. daugiau nei faktiškai surinkta). Tai reiškia, kad be GPM sumažinimo, t. y. pridėjus minėtus 741 mln., 2007 m. būtų surinkta 32 proc. daugiau nei planuota 2006 m. (23 proc. daugiau nei faktiškai surinkta). Šių skaičių nerealumas, turint omeny, kad 2004-2005 šis augimas tebuvo apie 16 proc. kasmet, rodo šių prognozių ir minimos 741 mln. litų sumos abejotinumą.

LLRI nuomone, metiniai biudžeto nuostoliai dėl GPM tarifo sumažinimo 6 proc. punktais trumpalaikėje perspektyvoje yra gerokai mažesni nei Finansų ministerijos minėti 741 mln. Todėl tolimesnis GPM sumažinimas dar 7 proc. punktais nuo 2008 m. sausio taip pat nebūtų toks skausmingas ir valstybei kainuotų ne daugiau kaip 500 mln. nesurenkamų pajamų kasmet. Turint omeny, kad tokia suma tėra lygi 0,5 proc. BVP ir vien iš ES 2008 m. bus gauta 4 mlrd. litų, arba 8 kartus daugiau, GPM sumažinimas yra visiškai įmanomas finansiškai. Be to, kaip išdėstyta toliau, PVM ir kitų mokestinių lengvatų atsisakymas galėtų visiškai kompensuoti šią netektį.

Kiek pajamų būtų papildomai gauta atsisakius PVM ir dalies kitų lengvatų?

Finansų ministerijos duomenimis, 2006 m. vien dėl PVM lengvatų nebuvo gauta apie 252 mln. Pačios reikšmingiausios PVM lengvatos buvo šviežiai atšaldytai mėsai (76 mln.), vaistams (70 mln.), keleivių vežimui (32 mln.), šviežiai atšaldytai paukščių mėsai (26 mln.), viešbučių tipo paslaugoms (10 mln.) ir meno, kultūros ir sporto renginiams (2 mln.).

LLRI siūlymai

Nuo 2008 m. sausio 1 d. sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 20 proc., o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 15 proc.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. atsisakyti visų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų.

Paskelbti apie GPM mažinimą dar 2007 m. I ketvirtyje.

Svarbu abu sprendimus priimti vienu metu, nes jie finansine prasme atsvers vienas kitą ir neturės neigiamo efekto biudžeto pajamoms ir deficitui.