Dėl kompleksiniame įvertinime išskirtų problemų
Pateiktoje kompleksinio įvertinimo medžiagoje nėra išskirtos opiausios verslo plėtros problemos. Tos problemos, kurios yra išskirtos, yra nekonkrečios, ne visuomet pagrįstos ir kai kuriais atvejais panašesnės į padėties įvertinimą, negu į problemą. Pavyzdžiui, pirmoji problema, kad teisinę ar mokesčių formą skatina pasirinkti apmokestinimo bazė yra fakto konstatavimas. Apmokestinimo bazė visuomet suteiks paskatas sprendžiant dėl tinkamiausios veiklos formos. Projekto siūlymas įvesti naują veiklos formą („mikroįmonę“), sumažinti jai mokesčius taip pat skatintų priimti sprendimą dėl teisinės formos būtent dėl mažesnės apmokestinimo bazės, todėl įvardinta „problema“ projekto autorių nėra sprendžiama.
Antroji problema, kad pradedančiajam verslui mokestinė našta neproporcinga uždirbamoms pajamoms yra netikslus problemos konstatavimas. Galima daryti prielaidą, kad turimi omeny verslo liudijimai, už kuriuos mokami fiksuoto dydžio mokesčiai (GPM, PSD ir VSD). Pagal apibrėžimą mokesčiai dirbant pagal verslo liudijimą negali būti proporcingi uždirbamoms pajamoms ir tai yra šios veiklos formos privalumas; pajamoms esant mažoms, mokesčiai sudaro didelę pajamų dalį, pajamoms augant, mažėja šių mokesčių našta. Problema yra ne tame, kad mokesčių dydis yra fiksuotas, bet tame, kad visi trys mokesčiai yra privalomi dirbant pagal verslo liudijimą. Šią problemą reikėtų spręsti ne įvedant proporcinius mokesčius, kaip kad yra siūloma daryti, bet mažinant privalomų mokesčių dirbant pagal verslo liudijimą skaičių (visų pirma padarant privalomojo sveikatos draudimo įmokas savanoriškomis), nes tai sumažintų pradedančiajam verslui tenkančią mokestinę naštą. Tikslesnis problemos identifikavimas leistų rasti paprastesnius ir žmogui labiau patogius problemos sprendimų būdus, vietoje projekto autorių pateikto siūlymo apskritai naikinti verslo liudijimus kaip veiklos rūšį.
Ketvirta problema, kad individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys asmenys neapskaito pajamų ir išlaidų ir tokiu būdu gali legalizuoti pajamas yra rimta, tačiau nėra pakankama verslo liudijimų panaikinimui pagrįsti. Palyginimui, rimta problema yra taip vadinami „feniksai“, tačiau dėl to nėra siūloma naikinti uždarąsias akcines bendroves kaip teisinę formą. Kadangi „Verslo laiptų“ projekto tikslas yra analizuoti ir pašalinti verslo plėtrą stabdančias problemas, o įvardinta problema verslo plėtrai įtakos neturi, konkreti problema neturėtų būti sprendžiama projekto rėmuose – ją spręsti turėtų finansinius nusikaltimus tiriančios institucijos. Nėra aišku, kas turima omeny teigiant, kad „verslo liudijimai sukuria vakuumą“. Teiginys, kad verslo liudijimai neskatina vystyti verslo nėra pagrįstas. Priešingai, tai yra paprasčiausia veiklos vykdymo forma, skatinanti legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą ir tokiu būdu atsistoti ant verslo vystymo „laiptų“ pirmojo laiptelio.
Penkta problema, kad individualios veiklos ir individualios įmonės apmokestinimo bazės panašios, bet „neaiški takoskyra“ nėra problema verslo plėtrai. Veiklos formų įvairovė suteikia galimybę verslininkams pasirinkti tą formą, kuri konkrečiam verslininkui atrodo palankiausia.
Dėl pasiūlymo atsisakyti individualios veiklos pagal verslo liudijimus
Šis pasiūlymas yra netiksliai apibrėžtos problemos padarinys. Kaip jau įvardinta, problema dirbant pagal verslo liudijimus yra didelė, o ne „neproporcinga“ mokestinė našta. Šio pasiūlymo priėmimas būtų netikslingas, nes prieštarautų svarbiausiam „Verslo laiptų“ projekto tikslui skatinti verslo plėtrą: susiaurintų žmonių galimybes imti paprasčiausios ekonominės veiklos. Verslo liudijimų pranašumas lyginant su kitomis veiklos formomis yra maža administracinė našta: mokesčio dydis yra fiksuotas, nereikia apskaityti pajamų ir išlaidų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ši veiklos forma yra patraukli gyventojams ir skatina juos legaliai vykdyti ekonominę veiklą. Nepaisant to, kad numatyta teikti valstybės subsidijas apskaitos tvarkymo apmokymams pereinant iš individualios veiklos su verslo liudijimu į kitą verslo formą, dalis gyventojų gali nuspręsti legalios veiklos nebetęsti. Savo ruožtu, tai reikštų šių žmonių perėjimą į šešėlinę rinką arba ekonominės veiklos sustabdymą, o tai prieštarautų pagrindiniam „Verslo laiptų“ projekto tikslui. Smulkiajam verslui netrūksta naujos veiklos formos, kad reikėtų siūlyti naikinti verslo liudijimus – problema yra mokesčių naštoje.
Dėl pasiūlymo atsisakyti individualios įmonės
Pateiktoje medžiagoje šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad individuali įmonė dubliuoja individualią veiklą pagal pažymą. Tačiau tai nėra pakankama priežastis šiai veiklos formai panaikinti: veiklos formų įvairovės siaurinimas paliekant tik vieną ar dvi veiklos formas nepadės siekti „Verslo laiptų“ projekto tikslo skatinti verslo plėtrą, nes jis tik susiaurins verslininkų galimybes.
Dėl pasiūlymo įvesti naują teisinę įmonės formą „mikroįmonę“
Mikroįmonė pakeistų panaikintas veiklos formas. Numatyta, kad mikroįmonės savininkui taikomi mokesčiai sudarytų 50 proc. nuo gaunamų pajamų, o tai yra vos 2,5 proc. mažiau nei individualios įmonės savininkui taikomi mokesčiai. Turint omenyje, kad mokesčių našta lyginant su kitomis veiklos formomis nebūtų reikšmingai mažesnė, vargu ar šio pasiūlymo įgyvendinimas padėtų pasiekti „Verslo laiptų“ projekto tikslo skatinti plėtoti verslą ir gauti didesnį atlygį bei grąžą.
Dėl pasiūlymo įvesti socialinio draudimo įmokų lubas
Šis pasiūlymas yra ypač reikalingas šalies ekonomikos plėtrai. Jo įgyvendinimas padėtų pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistus į Lietuvą, skatintų legaliai mokėti atlyginimus daug uždirbantiems darbuotojams. Siūlome nustatyti, kad socialinio draudimo įmokų lubos sudarytų 3 – 5 vidutinius darbo užmokesčius.
