Akcizai cigaretėms Europos Sąjungoje bei Lietuvoje šiuo metu
Pagal Europos Sąjungos direktyvą dėl apdorotam tabakui taikomo akcizo struktūros ir tarifų, valstybės narės privalo taikyti minimalųjį akcizą, kuris turi tenkinti du reikalavimus. Pirma, minimalus akcizo dydis turi būti ne mažesnis kaip 64 eurai (220,8 Lt.) 1000-čiui cigarečių, antra, akcizas turi sudaryti ne mažiau 57 proc. nuo didžiausią paklausą turinčios kainų grupės (MPPC – most popular price category) cigarečių pardavimo mažmeninės kainos (procentinis minimumas). Valstybės narės, taikančios akcizą, kurio dydis yra bent 101 euras (348,46 Lt) 1000-čiui cigarečių, gali netaikyti 57 proc. procentinio reikalavimo.
Šiuo metu Lietuvoje apdorotam tabakui yra taikomas kombinuotas akcizo tarifas, susidedantis iš 79 litų 1000-čiui cigarečių specifinio akcizo komponento ir 20 proc. vertės komponento, skaičiuojamo nuo maksimalios mažmeninės kainos. Iki 2010 metų sausio 1 d. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti Europos Sąjungos direktyvoje numatytą minimalų akcizo dydį iki 64 eurų (220,8 lt.) ir 57 proc. MPPC mažmeninės kainos reikalavimą.
Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus bei Lietuvos akcizų įstatyme numatytus cigarečių apmokestinimo akcizu tarifus galima apibendrinti taip:
· ES direktyvos reikalavimai:
o Minimalus akcizo dydis: 64 eurai (220,8 Lt.) 1000-čiui cigarečių;
o Procentinis minimumas: 57 proc. MPPC mažmeninės kainos.
· Apmokestinimas pagal Lietuvos akcizų įstatymą:
o Specifinis akcizo komponentas: 79 litai 1000-čiui cigarečių;
o Vertės akcizo komponentas: 20 proc. maksimalios mažmeninės kainos.
Europos Komisijos siūlymas dėl akcizų skaičiavimo metodikos keitimo bei akcizų didinimo
Europos Komisija siūlo reformuoti tabako apmokestinimo akcizu sistemą. Ši reforma susideda iš keleto siūlymų:
· Vertinant procentinį minimumą, kaip atskaitos kainą naudoti ne MPPC (didžiausią paklausą turinčių cigarečių mažmeninę kainą), o svertinį kainų vidurkį (WAP – weighted average price). Taip pat pagal šį pakeitimą Europos Sąjungos direktyvoje numatytą minimalų akcizo lygį privalu taikyti ne tik MPPC kategorijos cigaretėms, kaip buvo iki šiol, o visoms šalyje parduodamoms cigaretėms. Svertinis kainų vidurkis apskaičiuojamas šalyje parduotų cigarečių kainų bei kiekių sandaugos sumą padalinus iš parduotų cigarečių kiekio. Šis pakeitimas akcizų dydį gali įtakoti dvejopai. Jeigu šalyje populiaresnės yra brangesnės cigarečių rūšys, minimalus akcizas apskaičiuotas naudojant svertinį kainų vidurkį yra mažesnis už MPPC metodu apskaičiuotą akcizą. Ir atvirkščiai: kai populiaresnės yra pigesnės cigaretės, pagal svertinį kainų vidurkį apskaičiuotas minimalus akcizas yra didesnis už apskaičiuotąjį MPPC metodu. Jei populiariausios cigaretės yra vidurinės kainų kategorijos, abiem metodais apskaičiuoti minimalūs akcizai nesiskiria.
· Siekiant vidaus rinkos kainų harmonizavimo bei visuomenės sveikatos tikslų, didinti minimalius akcizus cigaretėms. Siūloma minimalų akcizo dydį iki 2014 sausio 1 dienos pakelti nuo 64 iki 90 eurų (310,5 Lt) 1000-čiui cigarečių, o procentinį minimumą didinti nuo 57 iki 63 proc. svertinio kainų vidurkio. Pagal šį pasiūlymą, Lietuva šiuos reikalavimus turėtų įvykdyti iki 2016 m. sausio 1 dienos.
· Norint akcizo mokesčio struktūros taikymą padaryti lankstesnį, siūloma specifinio komponento dalies ribas visame akcizo mokestyje praplatinti nuo 5-55 proc. iki 10-75 proc.
· Palaipsniui sulyginti minimalius cigarečių ir smulkinto tabako, skirto cigaretėms, akcizus. Pasirinktas apmokestinimo lygio santykis tarp cigarečių bei smulkinto tabako yra 2/3. Tai reiškia, jog minimalus akcizo dydis smulkintam tabakui turėtų būti 43 eurai (148,35 Lt) kilogramui, o procentinis minimumas – 38 proc. svertinio kainų vidurkio. Iki 2014 sausio 1 d. išlaikant tą patį santykį, siūloma juos atitinkamai kelti iki 60 eurų (207 Lt) ir 42 proc.
· Minimalų akcizo dydį cigarams, cigarilėms bei rūkomajam tabakui padidinti pagrindžiant tai 2003 – 2007 metų infliacija, kuri pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Eurostat duomenimis šį periodą buvo 8 proc. Minimalų akcizo dydį cigarams ir cigarilėms siūloma pakelti iki 12 eurų (41,4 Lt), o rūkomajam tabakui iki 22 eurų (75,9 Lt).
· Pakeisti bei sugriežtinti cigarečių, cigarų bei pypkių tabako apibrėžimus, kad stengiantis pritaikyti mažesnius akcizų tarifus nebūtų manipuliacijų tabako gaminių pavadinimais.
· Europos Komisija reguliariai tiria tabako akcizų struktūrą ir tarifus skirtingose valstybėse ir tam naudoja informaciją apie šalyse vartojamo tabako kiekius ir kainas. Norint užtikrinti efektyvų šios informacijos surinkimą siūloma pakeisti informacijos teikimo taisykles bei reikalingų statistinių duomenų apibrėžimus.
Akcizų kėlimo įtaka cigarečių kainoms Lietuvoje
Svarbiausias Lietuvą paliesiantis direktyvoje numatomas pakeitimas neabejotinai yra minimalaus akcizo dydžio didinimas, kuris nulemtų tabako gaminių Lietuvoje brangimą. Lietuvoje didžiausią paklausą turinčios kainų grupės (MPPC) cigaretės kainuoja 5 litus. Turint omenyje, kad nuo 2008 m. kovo mėn. specifinis akcizo komponentas tūkstančiui cigarečių Lietuvoje yra 79 Lt, vienam cigarečių pakeliui jis siekia 1,58 Lt. Vertės akcizo komponentas cigaretėms pagal kombinuoto akcizo už cigaretes apskaičiavimo tvarką
[1] bei akcizo įstatymą
[2] skaičiuojamas procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos, kuri nurodoma ant banderolės, kuria paženklinta cigarečių pakuotė. Šiuo metu vertės komponentas siekia 20 proc., tai reiškia, kad didžiausią paklausą turinčios kainų grupės cigaretėms vertės akcizo komponentas siekia 1 Lt. Tokiu atveju, bendras akcizas, kuris susideda iš specifinio bei vertės komponentų siekia 2,58 Lt., – 51,6 proc. cigarečių kainos.
Iki
2010 metų sausio 1 d. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti Europos Sąjungos direktyvoje numatytą minimalų akcizo lygį 64 eurų (220,8 Lt) ir 57 proc. MPPC mažmeninės kainos. Šio reikalavimo vykdymui šiuo metu pasiūlytas akcizų įstatymo pakeitimo projektas
[3], pagal kurį specifinis akcizo komponentas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. būtų pakeltas iki 132 Lt. 1000-čiui cigarečių, o vertės komponentas – iki 25 proc. maksimalios mažmeninės kainos.
Įvykdžius šį reikalavimą, vienam cigarečių pakeliui specifinis akcizo komponentas, lyginant su dabartine situacija, padidėtų 67 proc., t.y. iki 2,64 Lt., vertės komponentas išaugtų 80 proc., t.y. iki 1,8 Lt. Šiuo metu didžiausią paklausą turinčios kainų grupės cigarečių vieno pakelio kaina išaugtų iki 7,19 Lt., t.y. 43,8 proc. Akcizai vienam cigarečių pakeliui siektų 61,7 proc. pakelio kainos, t.y. 4,44 Lt.
Įvykdžius siūlomus Europos Komisijos reikalavimus, nuo 2016 m. sausio 1 d. pakelti minimalų akcizo lygį iki 90 eurų (310,5 Lt), vienam cigarečių pakeliui specifinis komponentas lyginant su dabartine situacija padidėtų net 2,4 karto, t.y. iki 3,89 Lt., o vertės komponentas padidėtų 2,8 karto, t.y. iki 2,83 Lt. Šiuo metu didžiausią paklausą turinčios kainų grupės cigarečių vieno pakelio kaina išaugtų iki 10,54 Lt., t.y. net 110,8 proc. Akcizai vienam pakeliui išaugtų iki 6,72 Lt. ir sudarytų 63,8 proc. cigarečių kainos.
|
I. Lentelė. Akcizų dydžiai cigarečių pakeliui
|
Cigarečių pakeliui
|
|
|
Specifinis komponentas
|
Vertės komponentas
|
Visas akcizas
|
Kaina
|
Akcizo dalis MMPC kainoje
|
|
Šiuo metu
|
1,58
|
1,00
|
2,58
|
5,00
|
51,6%
|
|
Nuo 2010 m. sausio 1 d.
|
2,64
|
1,80
|
4,44
|
7,19
|
61,7%
|
|
Pagal pasiūlymą nuo 2016 m. sausio 1 d.
|
3,89
|
2,83
|
6,72
|
10,54
|
63,8%
|
II. Lentelė. Akcizų dydžiai 1000-čiui cigarečių
|
1000-čiui cigarečių
|
|
|
Specifinis komponentas
|
Vertės komponentas
|
Visas akcizas
|
Kaina
|
Akcizo dalis MMPC kainoje
|
|
Šiuo metu
|
79,00
|
50,00
|
129,00
|
250
|
51,6%
|
|
Nuo 2010 m. sausio 1 d.
|
132,00
|
89,91
|
221,91
|
359,62
|
61,7%
|
|
Pagal pasiūlymą iki 2016 m. sausio 1 d.
|
194,50
|
141,50
|
336,00
|
527,00
|
63,8%
|
Galimos akcizų kėlimo pasekmės
Akcizų kėlimas dar labiau padidintų cigarečių kontrabandą bei nelegalią rinką. Kontrabanda yra ekonominė veikla, kurioje veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai. Didinant akcizus, didėja kainos atotrūkis tarp legaliai perkamų bei kontrabandinių cigarečių, todėl automatiškai didėja ir kontrabandinių cigarečių paklausa. Didėjant jų paklausai, kyla kontrabandinių cigarečių kaina, todėl kontrabanda tampa vis labiau atsiperkanti veikla, didėja jos mastai. Lietuvoje, kaip ir kitose naujosiose ES valstybėse, tiek kainų, tiek ir kiti veiksniai yra itin palankūs kontrabandos plėtrai: kainos kaimyninėse Rytų valstybėse tampa reliatyviai mažesnės, naujosios narės turi gana menkus sienų apsaugos resursus, čia paplitusi korupcija, nemaži šešėlinės ekonomikos mastai. Kontrabandai taip pat palanki Lietuvos geografinė padėtis bei gyventojų požiūris į kontrabandines prekes. 2008 metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „TNS Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, kontrabandą visiškai pateisina arba linkę pateisinti net 38,9 proc. apklaustųjų. Kalbant apie prielaidas kontrabandai bei nelegaliai rinkai plisti, svarbus ne tik pačios Lietuvos korupcijos bei šešėlinės ekonomikos lygis, bet ir potencialių kontrabandos šaltinių – kaimyninių šalių – atitinkami rodikliai. Baltarusijoje bei Rusijoje kontrabandos lygis yra didesnis nei Lietuvoje.
[4]
Siekiant harmonizuoti mokesčių sistemą su ES, Lietuvoje 2002-2004 metais keliais etapais buvo ženkliai padidinti akcizai cigaretėms (tarp 2001 ir 2004 metų akcizų našta padidėjo 121 procentu). Toks žingsnis lėmė spartų cigarečių kainų augimą. Akcizų kėlimas sukėlė ryškius pokyčius tabako rinkoje. Sumažėjo legalių cigarečių pardavimai, išaugo kontrabanda ir nelegali rinka. Remiantis LLRI tyrimo įvertinimais, 2004 metais legalios ir nelegalios rinkos dalys (skaičiuojant realizuojamais vienetais) beveik susilygino. Dėl akcizų kėlimo ypač padidėjo kainų skirtumai tarp Lietuvos ir pagrindinio kontrabandos šaltinio – Rusijos. Sulaikomos kontrabandos mastai nuo 2001 metų iki 2004-ųjų šoktelėjo beveik 13 kartų.
Norint įvertinti akcizų efektyvumą, reikia kalbėti apie bendro vartojimo (legalių ir nelegalių cigarečių) kitimą. Pasaulio patirtis rodo, kad kainų augimas paprastai turi didesnę įtaką legalių pardavimų mažėjimui nei bendro vartojimo pokyčiams dėl nelegalios rinkos plėtros. Taip atsitiko ir Lietuvoje: 2002-2004 metais, augant akcizams, bendras vartojimas mažėjo, tačiau šie pokyčiai buvo daug mažiau ryškūs nei legalių pardavimų kritimas.
Dėl cigarečių kainų skirtumo skirtingose šalyse, kurį sąlygoja skirtingas apmokestinimas akcizais, didėjantis kontrabandos kiekis gali paskatinti susidaryti tokias sąlygas, kuomet akcizų kėlimas sąlygotų dar didesnį akcizų kėlimą. Tikėtina, jog esant pakankamai aukštiems akcizams ir smarkiai išaugus kontrabandai, pirmiausia į šešėlį „pasitrauks“ pigesnės cigaretės, dėl to padidės legaliai parduodamų cigarečių svertinis kainų vidurkis, pagal kurį nustatomas minimalus akcizo lygis. Tokiu atveju, norint užtikrinti minimalių Europos Komisijos reikalavimų vykdymą, Vyriausybė bus priversta dar labiau didinti akcizą, kas dar labiau skatins kontrabandą. Uždaro rato situacija – akcizai skatina kontrabandą, o kontrabandos didėjimas verčia kelti akcizą. Dėl šios priežasties, Europos Komisijos siūlymas didinti minimalų procentinį reikalavimą yra žalingas.
Cigarečių kainos augimas dėl didėjančių akcizų sumažintų vartotojų perkamąją galią. Lyginant su ES senbuvėmis, Lietuvoje yra vis dar žemas pragyvenimo lygis, gyventojai išleidžia didesnę savo pajamų dalį būtiniausio vartojimo prekėms. Nors cigarečių kainos Lietuvoje yra mažesnės nei ES senbuvėse, įvertinus pagal perkamąją galią, cigaretės Lietuvoje nėra lengviau įperkamos. Paprastai mažesnio pragyvenimo lygio šalyse didesnę išlaidų dalį sudaro alkoholiui, tabako gaminiams išleidžiamos lėšos. Tai reiškia, jog jų brangimas Lietuvoje vartotojui atsilieptų smarkiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis.
Cigarečių paklausa yra pakankamai neelastinga. Tai reiškia, jog cigarečių kainos augimas nesukelia didelio vartojimo sumažėjimo. Dėl šios priežasties, augant cigarečių kainoms, vartotojai elgtųsi dvejopai. Vieni dėl augančių cigarečių kainų bus privesti mažiau pirkti kitų prekių, todėl sumažės jų perkamoji galia, kiti vartotojai, pereis prie prastesnės kokybės todėl dar labiau sveikatai žalingų cigarečių segmento.
Akcizų kėlimas nebūtinai padidins biudžeto pajamas. Dėl išaugusių kontrabandos ir nelegalios prekybos mastų, taip pat dėl galimai didesnio pigesnių cigarečių populiarumo, tabako akcizai gali ne padidinti įplaukas į valstybės biudžetą, bet duoti priešingą rezultatą. Augant prekių apmokestinimui ir todėl plečiantis nelegaliai rinkai, biudžeto pajamų sumažėjimo dėl nelegalios rinkos efektas gali nusverti biudžeto pajamų didėjimo dėl padidinto mokesčio tarifo efektą ir todėl sumažinti biudžeto pajamas.
Pakėlus akcizą 2002 – 2004 metais, įplaukos į biudžetą iš tabako gaminių nesumažėjo: krentančių legalių pardavimų veiksnį atsvėrė didesnių mokesčių efektas. Kita vertus, dėl išaugusių nelegalių pardavimų biudžetas neteko reikšmingų potencialių pajamų. Remiantis LLRI tyrimu, dėl nelegalios rinkos 2004 metais biudžetas negavimo apie pusės potencialių įplaukų iš tabako akcizų. 2005-2006 metais, sparčiai augant legaliems pardavimams, šios rūšies pajamos ženkliai išaugo.
Akcizų kėlimas didintų infliaciją. Ateityje spartus akcizo cigaretėms didinimas kels cigarečių kainas – tai savo ruožtu lems vartotojų kainų indekso augimą.
Išvados ir pasiūlymai
· Sveikintinas Europos Komisijos siūlymas palaipsniui sulyginti cigarečių bei smulkinto tabako, skirto cigaretėms, akcizus bei sugriežtinti cigarečių, cigarų bei pypkių tabako apibrėžimus siekiant panaikinti galimas manipuliacijas pavadinimais stengiantis pritaikyti mažesnius akcizų tarifus.
· Siūlome nepritarti didinti minimalų akcizo dydį nuo 64 iki 90 eurų 1000-čiui cigarečių, kadangi siūlomas akcizų kėlimas Lietuvoje būtų žalingas: tik maža dalimi sumažintų vartojimą, didintų kontrabandą, mažintų potencialias biudžeto pajamas, mažintų vartotojų perkamąją galią bei didintų infliaciją.
· Pagrindinis procentinio minimumo tikslas yra ES akcizų dydžių harmonizavimas, tačiau jis šio tikslo neužtikrina. Procentinio minimumo didinimas priverstų akcizus cigaretėms didinti tose šalyse, kuriose akcizas absoliučia išraiška yra ir taip didelis, lyginant su ES vidurkiu. Dėl šios priežasties siūlome arba atsisakyti procentinio minimumo arba nepritarti jo didinimui nuo 57 proc. iki 63 proc.
[1] http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=183948
[2] http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=311521&p_query=&p_tr2=
[3] http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=328924
[4] Daugiau apie akcizų įtaką kontrabandai bei gyventojų požiūrį į labiau apmokestinamų prekių kontrabandą galima rasti:
1. Kontrabandos ekonominių priežasčių tyrimas
2. Gyventojų požiūris į labiau apmokestinamų prekių kontrabandą
