Andrius Kubilius praėjusią savaitę toliau baugino šalies visuomenę naujais mokesčiais. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas pareiškė, kad iš nekilnojamojo turto mokesčio per metus, pasirodo, būtų galima papildomai surinkti net 500 milijonų litų.
Valdas BARTASEVIČIUS
LR korespondentas
Ar biudžeto deficito problemą išspręs nauji mokesčiai – nekilnojamojo turto ir žaliasis, taikomas automobiliams? Apie tai – pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene.
-Kaip vertinate planus įvesti naujus mokesčius? Ar galima tikėtis ir kokio nors teigiamo jų poveikio?
– Labai blogai vertinu ir vieną, ir kitą mokestį, o du mokesčius vertinu jau dvigubai neigiamai. Šie mokesčiai primena antikos laikus, kai buvo apmokestinami daiktai. Žmonijos evoliucija keitė mokesčius – buvo einama nuo daiktų prie pajamų apmokestinimo. Mat senovės laikais būdavo sunku apskaičiuoti pajamas, didelė jų dalis būdavo gaunama ne pinigais. Tačiau dabar dominuoja piniginės pajamos. Galima nesunkiai ir tiksliai sužinoti, kiek jų gavo kiekvienas asmuo. Pajamos jau apmokestinamos mažiausiai du kartus – gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiais. Įvedant antikinės praeities paprotį apmokestinti daiktus, žmogus verčiamas mokėti trečią kartą už tą patį dalyką. Negana to, dar ir kasmet, nes nekilnojamojo turto ar automobilio jis negali suvartoti taip greitai kaip, pavyzdžiui, kruopų. Valdžios logika – kaip pasakėčios vilko: ėriuk, esi kaltas, nes man norisi ėsti. Trūksta valdžiai pajamų – sugalvojami nauji mokesčiai, nors jokio ekonominio pagrindo tam nėra. Socialdemokratai turėtų trinti rankomis – jų programą baigia įvykdyti konservatoriai.
– Bet gal šiais mokesčiais pavyks užkamšyti biudžeto skyles?
– Bergždžios viltys. Biudžeto skylė – apie 8 mlrd. litų. Iš nekilnojamojo turto mokesčio Finansų ministerija planuoja surinkti 50-70 mln. litų. Tai būtų tik lašas biudžeto deficito jūroje. Tiesa, anot premjero patarėjo M.Majausko, tai leistų biudžetą papildyti puse milijardo litų. Prognozės skiriasi 10 kartų. Jei iš tiesų bus siekiama išspausti 0,5 mlrd. litų, vadinasi, teks apmokestinti visą, net nebrangų nekilnojamąjį turtą ir dar šio mokesčio tarifas turės būti labai didelis.
– Gal žaliuoju vadinamas automobilių mokestis bent sumažintų taršą?
– Nieko panašaus. Tai ypač populistinis mokestis. Be to, taršai mažinti jau įvesti degalų akcizai. Papildomai 100 litų apmokestinus automobilius aplinka netaps žalesnė. Tai tik valdžios pasipinigavimas.
– Bet ir nekilnojamojo turto, ir automobilių mokesčius moka ir kitų ES šalių gyventojai. Kodėl Lietuvą šie papildomi mokesčiai turėtų gąsdinti labiau nei senąsias ES nares?
– Nekilnojamojo turto mokestis lietuviams smogs ypač skaudžiai. Mūsų šalyje itin daug žmonių gyvena nuosavuose būstuose – pagal šį rodiklį pirmaujame ES. Apmokestinto nekilnojamojo turto vertė krinta, nes kas neturi pinigų šiam mokesčiui, priverstas parduoti savo būstą. Pirmiausia nukentės vargingai gyvenantys arba ne aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės. Todėl kai valdžia jiems sako, kad jei neišgalite susimokėti, kelkitės į pigesnį būstą, ji elgiasi ciniškai ir tarnauja nekilnojamąjį turtą supirkinėjantiems magnatams. Šis mokestis gali tapti priemone iššluoti senuosius gyventojus iš tokių rajonų kaip Vilniaus Žvėrynas – jie bus priversti pigiai parduoti būstus ir kraustytis kitur. Tai rodo, kad kalbos apie socialinį nekilnojamojo turto mokesčio teisingumą – iliuzija. Realiai valdžia padės butų ir namų pirkliams pigiau juos supirkti.
– Ar kalbos apie šiuos mokesčius nėra dūmų uždanga rengiantis vėl skolintis ir siekiant nuslėpti, kad realiai nepavyko sumažinti milžiniško biudžeto deficito?
– Bankuose dirba ne kvailiai, tokia dūmų uždanga nieko neįtikins. Akivaizdu, kad ir ką kalbėtų valdžia, 8 mlrd. litų skylės neužkiši 200-300 mln. litų, surinktų iš naujų mokesčių. Todėl kalbos apie naujus mokesčius nepadidins finansų rinkų pasitikėjimo Lietuva. Tik savo rankomis save žlugdome. Žinoma, reikia pripažinti, kad pavyko išsaugoti stabilų litą. Jei biudžetas būtų gelbėjamas ne paskolomis, o aukojant litą, ši Vyriausybė jau nedirbtų. Bet lito stabilumo kaina per didelė – praskolinta Lietuvos ateitis.
