Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė analitinę medžiagą, kurioje nagrinėjamas iš privatizavimo gautų lėšų panaudojimas Lietuvoje. Šiame darbe pateikiamas visuomenės ir savo nuomonę pareiškusių institucijų požiūris į privatizavimo lėšų panaudojimą, analizuojami įvairūs jo būdai, atsakoma į klausimą dėl santaupų atkūrimo tikslingumo.
LLRI ekspertai išanalizavo įvairius privatizavimo lėšų panaudojimo variantus: skoloms grąžinti, socialiniam draudimui reformuoti, biudžeto pajamų sumažėjimui kompensuoti, ekonominėms programoms finansuoti, rezerviniam fondui suformuoti.
LLRI požiūriu, privatizavimo lėšų naudojimas gyventojų santaupoms kompensuoti nėra pats blogiausias jų naudojimo būdas, tačiau jis turi ir nemažai trūkumų. Jis didina valstybės įsipareigojimus, ir nesudaro prielaidų mažinti valstybės funkcijas. Antra vertus, atkuriant santaupas privatizavimas įvykdomas iki galo – gautos lėšos patenka į privačias rankas. Kadangi įsipareigojimo atkurti santaupas atsisakymas turėtų skaudžių socialinių pasekmių, LLRI ekspertai mano, jog nebereikėtų kvestionuoti šio lėšų iš privatizavimo panaudojimo būdo, o užtikrinti, kad toks įsipareigojimas būtų tinkamai įvykdytas.
LLRI mano, kad reikia tobulinti lėšų iš privatizavimo panaudojimą reglamentuojančius įstatymus, nustatant mechanizmą, kuris užtikrintų, kad būtų vykdomas 2/3 lėšų panaudojimo santaupoms atkurti reikalavimas. Santaupų atkūrimas turi būti vykdomas tik tuomet, kai gaunamos privatizavimo įplaukos.
Kadangi privatizavimo potencialas yra didelis, būsimas privatizavimo lėšas (kol neįvykdyti visi santaupų atkūrimo įsipareigojimai – 1/3 lėšų) tinkamiausia būtų panaudoti pensijų reformai bei papildomam lito padengimui užtikrinti, tvirtina LLRI ekspertai.
Privatizavimo lėšų naudojimas socialinio draudimo reformai leistų sumažinti socialinio draudimo įmokos tarifą, nepakertant Sodros įsipareigojimų vykdymo. Lėšų iš privatizavimo panaudojimas socialinio draudimo reformavimui turėtų ilgalaikių pozityvių pasekmių. Tai – unikali galimybė kuo švelniau išsivaduoti iš dabartinės pensijų sistemos, privatizuojant didžiausią valdžios funkciją – socialinį draudimą bei jo finansavimo dalimi sumažinant mokesčių naštą.
Dalies lėšų gautų iš privatizavimo LLRI siūlo nenaudoti, o skirti jas oficialiosioms atsargoms padidinti arba suformuoti rezervo fondą, kuris užsienio valiuta būtų laikomas ne Lietuvoje. Toks lėšų rezervavimas padidintų pasitikėjimą litu ypač didelių užsienio skolų kontekste. Jei šios lėšos būtų oficialiosioms atsargoms padidinti, reikėtų įtvirtinti reikalavimą, kad šių rezervų sąskaita nebūtų didinama pinigų masė.
Analitinė medžiaga parengta bendradarbiaujant su JAV tarptautinės plėtros agentūra bei jai finansuojant. LLRI tikisi, kad ši studija padės geriau įvertinti privatizavimo lėšų panaudojimo galimybes ir ateityje privatizavimo lėšas panaudoti pačiais efektyviausiais būdais.
