Šiuo metu girdime įvairių siūlymų, kaip kitais metais subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Visi pasiūlymai yra susiję su „Sodros“ galimybėmis gauti papildomų lėšų „čia ir dabar“, t.y. problemą spręsti mokesčių mokėtojų sąskaita, nekvestionuojant per pastaruosius metus priimtų ir „Sodros“ finansinėmis galimybėmis nepagrįstų sprendimų didinti išmokas, neieškant vidinių išteklių ir neįvertinant fakto, kad pasiūlyti sprendimai ilguoju laikotarpiu „Sodros“ problemas labai pagilins.
Pasiūlymas didinti „Sodros“ įmokų dydį – yra trumparegiškas ir neargumentuotas. „Sodros“ tarifo padidinimas dirbantiesiems reikalautų, kad valstybinis socialinis draudimas turėtų apdraustiesiems pasiūlyti ir papildomas išmokas. Tačiau akivaizdu, kad tarifas būtų didinamas, nesiejant jo su išmokomis, kurias apdraustasis gaus ateityje. Lėtėjant ekonomikos augimui ir augant infliacijai, šis sprendimas būtų dvigubai žalingas. Krizės metu verslininkai ir darbuotojai ieško būdų savo lėšoms sutaupyti, o padidinus „Sodros“ įmokų tarifus, sumažėtų gyventojų pajamos, tad mažėtų jų vartojimas. Labiausiai nukentėtų mažiausiai uždirbantys asmenys, nes net ir 1 procentinio punkto padidinimas sumažintų lėšas, kurias jie gali skirti būtiniausioms reikmėms – maistui, komunalinėms paslaugoms. „Sodros“ įmokų tarifo padidinimas neabejotinai skaudžiai smogtų verslui, kuris būtų priverstas siaurinti ar net stabdyti veiklą. Taigi, šio siūlymo priėmimas trumpuoju laikotarpiu sulėtintų Lietuvos ekonomikos augimą, o ilguoju laikotarpiu (ekonomikos augimo metu) sudarytų prielaidas nepagrįstai didinti Sodros įsipareigojimus, taip veikiant procikliškai ir sukuriant uždarą „Sodros“ problemų ratą.
Siūlymas stabdyti pervedimus iš „Sodros“ fondo biudžeto į privačius pensijų fondus, arba mažinti pervedimų apimtis – pakirstų pasitikėjimą pensijų reforma bei be jokio pagrindo atimtų potencialias santaupas iš beveik 900 tūkst. asmenų. Tiek šiuo metu yra sudariusių antros pakopos pensijų kaupimo sutartis privačiuose pensijų fonduose. Klystama šį siūlymą argumentuojant tuo, kad pinigai, pervedami iš „Sodros“ fondo biudžeto į privačius pensijų fondus yra „Sodros“ pinigai – iš tikrųjų, tai yra apdraustųjų ir draudėjų įmokos už apdraustuosius asmenis. Kadangi tie asmenys yra sudarę sutartis su privačiais pensijų fondais, „Sodra“ neturi teisinio pagrindo pasikėsinti į šias įmokas – mokesčių mokėtojų nuosavybę. Motyvavimas tuo, kad šiuo metu daugelio privačių pensijų fondų vertė yra nukritusi, kaip tik byloja prieš pardavimo sprendimus nuosmukio metu. Pensijų kaupimas yra ilgalaikio investavimo instrumentas ir blaškymasis, trumpuoju laikotarpiu, lemtų realius praradimus, kai tuo tarpu dabar, kai pensijų išmokos dar nėra mokamos, vertės kritimas yra tik potencialus. Blogiausia, ką galima padaryti, tai imti pardavinėti pensijų fondų įsigytas akcijas jų didžiausio nuosmukio metu. Pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymas arba pervedimų apimčių mažinimas sumažins būsimų pensininkų pensijos išmokų dydį, kadangi ilgajame laikotarpyje jų sukaupto portfelio vertė bus mažesnė negu kad būtų buvus nemažinant (arba didinant) pervedimus į privačius pensijų fondus. Taipogi negalima pamiršti ir to, kad sumažinus pervedimus į privačius pensijų fondus, administraciniai kaštai nesumažės, tad padidės fondų administravimo kainos santykis su sukaupta pensijų verte. Vėlgi, įmokas parėmusi „Sodra“ apdraustiesiems turėtų pasiūlyti ir papildomas išmokas. Jei taip nebūtų padaryta – būtų neteisinga dabartinių dirbančiųjų atžvilgiu, jei tai būtų padarytą – „Sodra“ su finansinėmis duobėmis ateityje susidurtų dar skaudžiau.
Pasiūlymas didinti minimalią mėnesinę algą – yra absoliučiai neadekvatus ekonomikos augimo sulėtėjimo/krizės metu. Šis pasiūlymas grindžiamas neteisinga prielaida, kad asmenų, šiuo metu gaunančių 800 Lt. atlyginimą „ant popieriaus“, alga nuo 2009 m. pradžios pakils iki 1000 Lt. Realybėje labiau tikėtina, kad algos mažės, dalis minimalią algą gaunančių darbuotojų bus atleista (mažėjant gamybos apimtims, MMA padidinimas tik dar labiau paskatintų darbdavius mažinti darbuotojų skaičių), o dalis jų algą pradės gauti vokeliuose. MMA padidinimas visiškai prieštarautų šalies ūkio būklei, kuri su kiekvienu ketvirčiu prastėja, taigi šiuo dydžiu (MMA) būtų manipuliuojama didesnių „Sodros“ biudžeto įplaukų vardan.
Pasiūlymas „Sodra“ apmokestinti asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, autorines sutartis, žemdirbius – netikslingas, nes tik laikinai išspręstų „Sodros“ pajamų problemą. Ilgainiui biudžeto disbalansas tik gilėtų, kadangi padidėtų pražūčiai pasmerktos „Sodros“ sistemos išmokų gavėjų ratas. Vienintelė sistema, kuri gali sėkmingai funkcionuoti nepriklausomai nuo išmokų gavėjų skaičiaus yra kaupiamoji pensijų sistema. Būtent su ja reikia sieti šiuo metu „Sodros“ sistemai nepriklausančių asmenų garantijas senatvėje.
Pasiūlymų įgyvendinimas sudarytų precedentą „Sodros“ biudžeto, o taip pat ir kitų fondų biudžetų sistemines problemas spręsti įmokų didinimo, o ne esminių reformų arba išlaidų pagrįstumo peržiūrėjimo, išlaidų mažinimo keliu. „Sodros“ ydingumas ir neatsparumas krizės metu stebimas jau ne pirmą kartą. Būtent todėl fondo biudžeto pajamų problemas reikia spręsti ne įtraukiant daugiau žmonių į šią sistemą arba didinant įmokų dydį, bet atsisakant tų sprendimų, dėl kurių nepagrįstai išaugo „Sodros“ išlaidos. „Sodros“ padėtis yra itin bloga dėl naujai įteisintų motinystės (tėvystės) pašalpų vaikus auginantiems asmenims. Kad ir kaip tai būtų nemalonu konstatuoti, valdžia turėtų pripažinti padarytą klaidą ir ją ištaisyti, nesuteikiant žmonėms lūkesčių dėl jų galimų pajamų. Juolab, kad ir sprendimo priėmimo metu buvo žinoma, jog „Sodra“ nebus pajėgi esamo tarifo ribose finansuoti pasaulyje precedento neturinčias garantijas.
