Į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) lekia kaltinimų strėlės dėl prasto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo. Per sausį-balandį negauta 213 mln. litų PVM, nuo plano atsiliekama 6 procentais. Tačiau tikroji kaltininkė – ne mokesčius administruojanti institucija ir ne mokėtojai, o Finansų ministerija, nustačiusi itin optimistinį PVM planą: šiemet norima surinkti net dešimtadaliu (!) lėšų daugiau negu pernai.
Nenuostabu, kad toks siekis neįgyvendinamas, juk ta pati Finansų ministerija prognozuoja, jog vartojimas didės 4 proc., t. y. du su puse karto lėčiau nei laukiamos PVM pajamos. Kai buvo priimamas biudžetas, Valstybės kontrolė irgi konstatavo, kad planas – pernelyg optimistinis.
Tačiau Finansų ministerija, užuot pripažinusi savo klaidą ir pataisiusi utopinį PVM pajamų planą, siūlo tokias PVM įstatymo pataisas, kurios visų įmonių darbuotojus prievarta įdarbins mokesčių inspektoriais ir net privers mokėti tą PVM, kurio nesumokėjo jų partneriai.
Siekia bausti sukčius, bet kolektyvinę atsakomybę užkraus visiems
Antradienį po svarstymo Seimas pritarė PVM įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įvesti „solidarią“, t. y. kolektyvinę, PVM mokėjimo atsakomybę. Siūloma įteisinti, kad apmokestinamieji asmenys, kurie sudarė prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorius arba dalyvavo tokiuose sandoriuose ir „žinojo arba įrodyta, jog turėjo žinoti”, kad PVM bus nesumokėtas, būtų kartu atsakingi už PVM sumokėjimą į biudžetą. Kalbant paprastai, tai reiškia: jei pirkėjas atsiskaitė su pardavėju, sumokėjo visą sumą su PVM, bet pardavėjas nepervedė šio mokesčio į biudžetą, pirkėjui gali atsirasti prievolė mokėti antrą kartą, nes iš jo būtų išieškomas partnerio nesumokėtas PVM.
Turima omenyje ne vien nusikalstamus sandorius, mokesčių mokėtojams bus užkrauta tokia tikrinimų našta, kad partneriui nesumokėjus kils didelė rizika, jog bus apkaltintas pirkėjas ir jam nepagrįstai pritaikyta prievolė mokėti PVM.
Siūlydami šias pataisas Finansų ministerijos atstovai kalba apie būtinybę užkirsti kelią sukčiavimams ir PVM grobstymui. Tačiau kolektyvinės atsakomybės nuostata būtų taikoma visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie iš tiesų sukčiavo, ar yra visiškai nekalti dėl to, kad sandorio partneris nesumokėjo PVM. Juk PVM gali būti nesumokėtas dėl apyvartinių lėšų trūkumo, prastos ekonominės padėties ir kitų priežasčių.
VMI lieps mokėti PVM taip, kaip „šaus į galvą“
Terminas „solidariai atsakingi“ gana abstraktus, tad praėjusią savaitę svarstant pataisas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kilo klausimas, kaip VMI padalys šią atsakomybę: ar po lygiai, ar visą PVM mokėjimo naštą užkraus asmeniui, tapusiam „solidariai atsakingam”? To paklaustas finansų ministras atsakė: „Kaip mums šaus į galvą.“ Kokie tikslūs ministro žodžiai, pasakyti komiteto posėdyje.
Gražūs tikslai, susiję su skaidriu mokesčių administravimu, tegul dūla strategijose, nes realybėje VMI bus leista neskaidriai užkrauti mokestines prievoles. Juk sąvoka „žinojo arba įrodyta, jog turėjo žinoti“ irgi labai abstrakti, o formalių kriterijų „turėjimui žinoti“ nustatyti – nepateikta. Jeigu įmonė A sudarė sandorį su įmone B, apie kurios patiriamus finansinius sunkumus rašo žiniasklaida, ar tai pakankamas įrodymas, kad įmonė A „turėjo žinoti“, jog B nesumokės PVM? Atsakymo į šį klausimą tiesiog nėra.
Turėsime tikrinti visų partnerių sandėlius ir diplomus
Siūlomos įstatymo pataisos užkrautų įmonėms prievolę tikrinti ir sekti, ar tikrai jų partneriai perves PVM į biudžetą. Tad įmonių darbuotojai būtų netiesiogiai įdarbinti nelegaliais mokesčių inspektoriais, o dalis mokesčių administravimo naštos būtų perkelta nuo VMI ant įmonių pečių.
Kad būtų paprasčiau nuspėti mokesčių nemokėjimo riziką, VMI jau išleido 8 puslapių „Būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijas“. Jų turinys – įspūdingas. Mokesčių mokėtojams siūloma ne tik siųsti laiškus, faksus, skambinti būsimų verslo partnerių nurodytais telefonais, bet ir apsilankyti įmonės buveinėje ar veiklos vietoje ir patikrinti, ar ši realiai vykdo veiklą, apžiūrėti įmonės sandėlius ir gamybines patalpas, jos turtą, suskaičiuoti, kiek įmonėje dirba žmonių, pasidomėti, ar jų pakanka, ar tinkama tų darbuotojų kvalifikacija. Tarsi tokių patikrinimų būtų negana, raginama pasidaryti įmonės atstovo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir darbo sutarties kopijas. Tai ypač rekomenduojama tuomet, kai bendraujama su užsienio šalies kompanijos atstovu.
Administracinė šių „rekomendacijų“ įgyvendinimo našta – neišmatuota, tačiau akivaizdžiai didžiulė, ir klausimas, kiek laiko įmonėms liks dirbti tiesioginį darbą.
Seimas dar gali atmesti žalingas pataisas
Grįžtant prie kolektyvinės PVM mokėjimo atsakomybės reikėtų priminti: PVM tektų mokėti tuomet, kai įmonė „žinojo arba įrodyta, kad turėjo žinoti, jog PVM bus nesumokėtas“. VMI pateikus visą pluoštą rekomendacijų, matyti ir tikroji „solidarios atsakomybės“ paskirtis – įmonės visuomet turės nustatyti ir žinoti riziką, kad jų partneriai nesumokės PVM. Dangstydamasi siekiu užkirsti kelią sukčiavimui, VMI galės skirti PVM prievolę toms įmonėms, kurių partneriai nesumokėjo PVM dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir kitų su sukčiavimu nesusijusių priežasčių.
Vakar svarstydami šį projektą Seimo plenariniame posėdyje kai kurie parlamentarai teigė, jog siūlomos pataisos – žalingos ir nepagrįstos. Deja, po svarstymo joms, nors ir mažu skirtumu, pritarta – „už“ balsavo 48 Seimo nariai, „prieš“ – 8, o 38 susilaikė. Tačiau projektas dar nepalaimintas – laukia priėmimo etapas. Jeigu mokesčių mokėtojams ne prie širdies priverstinis įdarbinimas mokesčių inspektoriais ir siūloma kolektyvinė atsakomybė, jie savo poziciją turėtų išsakyti kuo skubiau ir kuo garsiau, kad Seimas atmestų šį projektą. Priešingu atveju dėl prasto PVM surinkimo bus kalta nebe VMI – liks kaltas ir antrą kartą mokės mokestį bet kuris iš mūsų.
