K. Leontjeva. Naujasis biudžetas – pavojingai toli nuo realybės

2013-12-06 | "Lietuvos žinios"

BHD-93813Dau­gu­ma mū­sų pa­žįs­ta­me žmo­nių, ne­su­ge­ban­čių at­sa­kin­gai elg­tis su as­me­ni­niais fi­nan­sais. Ką pa­sa­ky­tu­mė­te apie sa­vo kai­my­ną Jo­ną, ku­ris 20 me­tų klimps­ta į sko­las, bet ki­tą­met vėl pla­nuo­ja gy­ven­ti ne pa­gal iš­ga­les? Jis ži­no, kad vie­na at­sa­kin­go el­ge­sio tai­syk­lių – pla­nuo­ti bū­si­mas pa­ja­mas ir iš­lai­das.

Vy­ras lai­ko­si šios tai­syk­lės ir pla­nuo­ja, ta­čiau da­ro tai ne­tin­ka­mai: šie­met ne­už­dirb­da­mas tiek, kiek ti­kė­jo­si, ki­tą­met vis tiek ti­ki­si už­dirb­ti dau­giau. Ka­dan­gi dėl „at­sa­kin­go” pla­na­vi­mo vi­si skai­čiai po­pie­riu­je su­siei­na, jis džiau­gia­si ki­tais me­tais ga­lė­sian­tis iš­leis­ti dau­giau. Bet ku­riam, pa­žvel­gu­siam į Jo­no bu­hal­te­ri­ją, bū­tų aiš­ku, kad 2014-ai­siais jo bė­dos tik di­dės.

Ta­čiau tai, kas ga­lio­ja pa­pras­tiems žmo­nėms, ne­ži­nia ko­dėl ne­ga­lio­ja val­džiai. Šie­met nuo pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) pa­ja­mų pla­no vals­ty­bės biu­dže­te at­si­lie­ka­ma apie 340 mln. li­tų, ak­ci­zų – 100 mln. li­tų, di­vi­den­dų iš vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių – dar 110 mln. li­tų. Kom­pen­suo­ti biu­dže­to pra­ra­di­mus se­ka­si dau­giau­sia dėl ne­pla­nuo­tai di­de­lių pel­no mo­kes­čio pa­ja­mų.

Pajamų prognozės – pernelyg optimistinės

Nors PVM ir ak­ci­zų pa­ja­mų pla­nai ne­vyk­do­mi, Sei­me svars­to­ma­me ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­te pla­nuo­ja­ma, kad lė­šų bus su­rink­ta ge­ro­kai dau­giau. Pa­ly­gin­ti su tuo, kiek ak­ci­zų pa­ja­mų nu­ma­to­ma gau­ti šie­met, ki­tais me­tais ke­ti­na­ma su­rink­ti 110 mln. li­tų, ar­ba 3 proc., dau­giau.

Vals­ty­bės kon­tro­lė pa­žy­mė­jo, kad ši prog­no­zė, at­siž­vel­giant „į ne­igia­mas ak­ci­zų pa­ja­mų su­rin­ki­mo ten­den­ci­jas, ne­ma­žė­jan­tį še­šė­li­nės eko­no­mi­kos po­vei­kį”, yra op­ti­mis­ti­nė. PVM at­ve­ju pla­nuo­ja­mas pa­ja­mų au­gi­mas dar įspū­din­ges­nis – 775 mln. li­tų, t. y. net 9 proc. dau­giau, nei nu­ma­to­ma gau­ti šie­met. Ta­čiau šiuo at­ve­ju Vals­ty­bės kon­tro­lė pri­ta­rė to­kiai prog­no­zei. Ji, kaip tei­gia­ma, „ga­li iš­si­pil­dy­ti dėl pa­lan­kių eko­no­mi­nių są­ly­gų, o ne dėl pa­ge­rė­ju­sio mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo”.

Tai­gi PVM su­rin­ki­mo pla­nas grin­džia­mas ne pa­grįs­ta prog­no­ze, bet at­si­tik­ti­nu­mu. Kad eko­no­mi­nės są­ly­gos bū­tų pa­lan­kios, tu­ri bū­ti ge­ri­na­ma vers­lo ap­lin­ka, ta­čiau val­džios spren­di­mai di­din­ti mo­kes­čius (ap­mo­kes­ti­nant ka­pi­ta­lo prie­au­gį, ri­bo­jant mo­kes­ti­nių nuo­sto­lių per­kė­li­mą) ją tik pa­blo­gins. Tai reiš­kia, kad ir PVM, ir ak­ci­zų pa­ja­mų pla­nai yra per­ne­lyg op­ti­mis­tiš­ki.

Biudžeto išlaidos didės dvigubai sparčiau, nei augs ekonomika

Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl at­si­ran­da po­rei­kis dirb­ti­nai iš­pūs­ti pa­ja­mų pla­ną, – rei­kia pa­tei­sin­ti biu­dže­to iš­lai­dų di­dė­ji­mą ir dirb­ti­nai su­ma­žin­ti de­fi­ci­tą. Pri­min­siu, kad na­cio­na­li­nio biu­dže­to iš­lai­dos (be ES lė­šų) ki­tą­met bus pa­di­din­tos net 1 360 mln. li­tų, ar­ba 6 pro­cen­tais. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ti­ki­si, kad 2014-ai­siais eko­no­mi­ka augs 3,4 proc., tuo me­tu Vy­riau­sy­bė siū­lo biu­dže­to iš­lai­das di­din­ti ko­ne dvi­gu­bai spar­čiau.

Nors tiek PVM, tiek ak­ci­zų pla­nai nu­to­lę nuo rea­ly­bės, pra­ėju­sią sa­vai­tę svars­ty­da­ma Sei­mo grą­žin­tą biu­dže­tą Vy­riau­sy­bė ne­ti­kė­tai pa­di­di­no pel­no mo­kes­čio pa­ja­mų pla­ną dar 120 mln. li­tų, ar­ba 8 pro­cen­tais. Ky­la klau­si­mas, ko­kią pel­no mo­kes­čio auk­so ka­syk­lą tarp šių me­tų spa­lio (kai biu­dže­tas pa­teik­tas Sei­mui) ir lap­kri­čio at­ra­do Vy­riau­sy­bė, kad taip stai­ga bu­vo pa­di­din­tas pel­no mo­kes­čio pa­ja­mų pla­nas? At­ro­do, ir šiuo at­ve­ju ti­ki­ma­si ne­už­tar­nau­to „e­ko­no­mi­nių są­ly­gų pa­lan­ku­mo”. Visas pelno mokesčio pajamų augimas, numatoma, sudarys net 18 proc.

Pa­pil­do­mai „a­tras­tos” lė­šos bus skir­tos kul­tū­ros dar­buo­to­jams, po­li­ci­jai ir sa­vi­val­dy­bėms. Ta­čiau kaip ir ko­kia tvar­ka jos bus ma­ži­na­mos, kai op­ti­mis­ti­nis biu­dže­to pla­nas ims braš­kė­ti, ne­ži­nia. Ar tik ne­bus šie dar­buo­to­jai nu­vil­ti, kai jiems pra­dės vė­luo­ti at­ly­gi­ni­mai?

Reikia įjungti raudoną šviesą išlaidavimui

Jei­gu at­sa­kin­gų as­me­ni­nių fi­nan­sų pri­nci­pai ga­lio­tų vie­šie­siems fi­nan­sams, op­ti­mis­ti­niai pa­ja­mų pla­nai gal ir ne­kel­tų prob­le­mų: su­ren­kant ma­žiau pa­ja­mų, bū­tų ati­tin­ka­mai su­ma­žin­tos iš­lai­dos ir iš­veng­ta sko­lų. Ta­čiau vie­šo­jo sek­to­riaus at­ve­ju op­ti­mis­tiš­kai su­pla­nuo­tos mo­kes­čių įplau­kos užp­rog­ra­muo­ja de­fi­ci­to di­dė­ji­mą, nes iš­lai­dos ne­ma­ži­na­mos. Tai yra tas pat, kaip pla­nuo­ti at­os­to­gas Tur­ki­jo­je, ti­kin­tis, jog darb­da­vys pa­kels at­ly­gi­ni­mą, ta­čiau ne­su­lau­kus jo pa­di­di­ni­mo vis tiek vyk­ti il­sė­tis.

Siek­da­ma iš­veng­ti šios prob­le­mos anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė į 2011 ir 2012 me­tų biu­dže­tus bu­vo įtrau­ku­si nuo­sta­tą, ri­bo­jan­čią biu­dže­to lė­šų ga­vė­jų ga­li­my­bes iš­lai­dau­ti. Per pir­mą­jį pus­me­tį vi­sos įstai­gos ne­ga­lė­jo pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų, vir­ši­jan­čių 46 proc. jų me­ti­nio biu­dže­to. Tai bu­vo tar­si va­de­lės, ga­lin­čios pa­ža­bo­ti ne­at­sa­kin­gą vie­šo­jo sek­to­riaus el­ge­sį. De­ja, nei šių me­tų biu­dže­te, nei ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­te šios tai­syk­lės nė­ra. Tai ke­lia ne­ri­mą, ypač tu­rint gal­vo­je ženk­lus, ro­dan­čius, kad ki­tų me­tų vie­šo­jo sek­to­riaus de­fi­ci­tas per­kops Vy­riau­sy­bės už­sib­rėž­tą 1,9 proc. BVP ri­bą.

Di­des­nis de­fi­ci­tas vi­sų pir­ma reiš­kia di­des­nę vals­ty­bės sko­lą, o ji šių me­tų vi­du­ry­je sie­kė 48 mlrd. li­tų. Kar­tu tai reiš­kia ir di­des­nes pa­lū­ka­nų iš­lai­das. Nors džiau­gia­ma­si, kad ki­tą­met jos ma­žės, ža­da­mas ma­žė­ji­mas (39 mln. li­tų) yra ga­na men­kas, pa­ly­gin­ti su vi­sa pa­lū­ka­noms ski­ria­ma su­ma – 2 300 mln. li­tų. Jau šian­dien pa­lū­ka­nos už vals­ty­bės sko­lą vi­du­ti­nei tri­jų as­me­nų šei­mai kai­nuo­ja tiek pat, kiek vi­du­ti­nio bu­to šil­dy­mas vi­su šal­tuo­ju se­zo­nu. Di­des­nis biu­dže­to de­fi­ci­tas reikš­tų vis su­nkes­nę fi­nan­si­nę naš­tą ne tik šiai, bet ir bū­si­mai mo­kes­čių mo­kė­to­jų kar­tai.

Kaip išvengti chaoso 2014 m.?

At­sa­kant į du am­ži­nus klau­si­mus – kas kal­tas ir ką da­ry­ti, rei­kia kons­ta­tuo­ti, kad kal­ta už vie­šuo­sius fi­nan­sus at­sa­kin­gų po­li­ti­kų at­sa­ko­my­bės sto­ka. Pir­ma, jie ne­pag­rįs­tai iš­pu­čia pa­ja­mų pla­ną, an­tra, šių pa­ja­mų ne­su­rin­kus, ne­ma­ži­na biu­dže­to iš­lai­dų. Tad ir at­sa­ky­mas į klau­si­mą, ką da­ry­ti, yra aiš­kus: pir­ma, grą­žin­ti biu­dže­to pa­ja­mų pla­ną į rea­ly­bę (jį su­ma­žin­ti), an­tra, įves­ti au­to­ma­ti­nius iš­lai­dų sau­gik­lius. Jie tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti iš­kart, kai tik ne­su­ren­ka­ma pla­nuo­ja­mų pa­ja­mų.

Tai ga­li­ma da­ry­ti grą­ži­nant 2011 ir 2012 me­tų biu­dže­tuo­se ga­lio­ju­sią jau mi­nė­tą tai­syk­lę, bet yra ir ki­tų bū­dų. Pa­vyz­džiui, nu­sta­ty­ti griež­tus pri­ori­te­tus, ku­rios iš­lai­dos yra pa­tei­si­na­mos esant pa­ja­mų sty­giui, o ku­rios – ne. Juk tvar­ka, kai nė­ra pri­ori­te­tų, ne­lo­giš­ka. Šią sa­vai­tę da­lis mi­nis­te­ri­jų pa­skel­bė, kad trūks­ta lė­šų at­ly­gi­ni­mams mo­kė­ti, bet tuo pat me­tu jos vyk­do ar­ba ne­se­niai bai­gė vie­šuo­sius pir­ki­mus su­ve­ny­rams, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kur­sams ar nau­jiems mo­kyk­li­niams au­to­bu­siu­kams įsi­gy­ti. Tai ro­do vie­šo­jo sek­to­riaus ne­ūkiš­ku­mą ir ne­lanks­tu­mą, o da­bar­ti­nė biu­dže­to tvar­ka jam pa­tai­kau­ja. Ne­įve­dus aiš­kių pri­ori­te­tų ki­tą­met to­kio chao­so ir at­ly­gi­ni­mų vė­la­vi­mo ga­li bū­ti dar dau­giau.

Rink­da­mie­si po­li­tiš­kai pa­trauk­lius trum­pa­lai­kius tiks­lus – pa­ma­lo­nin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus iš­lai­ko­mus žmo­nes, il­guo­ju lai­ko­tar­piu tau­tos iš­rink­tie­ji pa­au­ko­ja tva­rius ša­lies fi­nan­sus ir pa­smer­kia tau­tą temp­ti vis di­des­nę sko­lų naš­tą. Jei­gu kai­my­nas Jo­nas trum­pa­re­giš­kai el­gia­si su sa­vo fi­nan­sais, gal­būt tai ir ga­li­ma pa­tei­sin­ti ži­nių sto­ka. Ta­čiau kai ana­lo­giš­kai el­gia­si po­li­ti­kai, at­si­tik­ti­nu­mu ar ži­nių trū­ku­mu to ne­be­pa­tei­sin­si.