Praėjusią savaitę „Veidas“ paskelbė dvi įdomias didžiųjų miestų gyventojų apklausas. Pirmasis klausimas skambėjo taip: „Kaip vertinate valdančiosios koalicijos ketinimus įvesti nekilnojamojo turto mokestį?“ Netgi 78,8 proc. apklaustųjų nekilnojamojo turto mokestį vertina neigiamai. Teigiamai jį vertina 1,8 proc; iš esmės teigiamai vertinančių, bet manančių, kad dabar tam netinkamas metas buvo 5 proc. apklaustųjų. Nežinojo arba neturėjo nuomonės 14,4 proc.
Taigi, beveik keturi penktadaliai gyventojų nepritaria mokestinės naštos didinimui ir dvigubam gyventojų pajamų apmokestinimui. Kitos nekilnojamojo turto blogybės yra tai, kad jis turi būti mokamas, nors tam šaltinio nėra – pats turtas savaime jokių pajamų neneša. Įvedus šį mokestį, apmokestinama būtų nekilnojamo turto kainų augimo piko metu užfiksuota vertė, kuri neatitiktų dabartinės situacijos. Jokie metodai nepadeda nustatyti „rinkos vertės“ – ji gali būti nustatyta tiktai rinkoje. O parduoti turtą rinkoje dabar, kaip žinia, nelengva.
Kitas didžiųjų miestų gyventojų apklausos metu užduotas klausimas buvo toks: „Kaip reaguotumėte, jei Lietuvoje netrukus būtų įvesti progresiniai mokesčiai?“ Teigiamai tai vertintų 39,6 proc; neigiamai – 10,6 proc. „Iš esmės teigiamai, tačiau dar neaišku, kokie tie mokesčiai bus, kam ir kaip juos teks mokėti“ atsakė 21 proc. Nežinojo arba neturėjo nuomonės 28,8 proc.
Galbūt toks mokesčio pavadinimas lemia tokį jo populiarumą? Kaip teko rašyti 2008 m., jeigu žmonių paklaustų, ar jie nori progresinių mokesčių, nereikėtų nustebti, jei dažnas atsakytų „taip“. Progresiniai mokesčiai – sąvoka, kurią žmonės supranta skirtingai. Gal vieniems ji asocijuojasi su progresu, kitiems – su politikų pažadais padėti neturtingiesiems, tretiems ji išvis nieko nereiškia. Tikrąją žmonių nuomonę dėl progresinių mokesčių galime sužinoti ne manipuliuodami sąvokomis ir jausmais, bet paklausus tiesiogiai: kiek jūs norėtumėte ar sutiktumėte atiduoti?
Tokį klausimą ir uždavėme prieš metus žmonėms – pasirodė, kad uždirbdami 1000 lt. jie norėtų mokėti 10,9 proc. gyventojų pajamų mokesčio, o 7000 – 10,6 proc. Žodžiu, jokio progresyvumo gyventojai nenori, o pageidautino GPM tarifo vidurkis buvo 11 proc. Beje, iki 500 Lt vienam šeimo nariui uždirbantys apklaustieji buvo mažiau linkę dalytis, o daugiausia uždirbantys asmenys sutiktų atiduoti daugiausia.
Įdomiausia tai, kad net penktadalis „Veido“ užsakymu apklaustų didžiųjų miestų gyventojų vertina progresinius mokesčius iš esmės teigiamai, bet dar neaišku, kokie jie bus. Ar tai reiškia, kad jeigu šių gyventojų pajamos taptų labiau apmokestinamos, progresiniams mokesčiams jie nepritartų? Juk daugelis pasisako už progresinius mokesčius tik todėl, kad mano, jog tokie mokesčiai jų asmeniškai nepalies; progresinius jie palaiko todėl, kad tikisi gauti, o ne atiduoti. Ar tik nebus taip ir šį kartą, kad penktadalis didžiųjų miestų gyventojų progresinius mokesčius vertina teigiamai todėl, kad tikisi ne pasidalyti, bet gauti?
