Rytoj Europos Sąjungos finansų ministrai atliks dar vieną bandymą suderinti šalių narių pozicijas dėl minimalaus pelno mokesčio. Ši direktyva tęsia garsiai nuskambėjusį Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) inicijuotą susitarimą nustatyti minimalų 15 proc. pelno mokestį stambesnėms įmonių grupėms.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Įdomu, kad pirminį EBPO šalių susitarimą Europos Komisija žada gerokai praplėsti. Jei direktyvai bus pritarta, minimalus mokestis galiotų ne tik tarptautinėms, bet ir nacionalinėms įmonėms. Taisyklės taptų nebe laisvai pasirenkamos kiekvienos šalies, bet visiems privalomos. Atskiro direktyvos pasekmių įvertinimo Europos Komisija nematė reikalo atlikti.
Tad nenuostabu, kad direktyvos derinimas vis buksuoja. Jau nutarta atidėti įgyvendinimą metams, iki dvidešimt trečiųjų pabaigos. O mažoms šalims, kuriose yra nedaug po mokesčio skėčiu patenkančių bendrovių, bus leista atidėti taisyklių taikymą dar penkerius metus. Mažosios šalys baiminasi, kad neįmanoma per metus pasiruošti įgyvendinti naujovių, kurios reikalauja didžiulės biurokratijos, detalių taisyklių ir ypatingos kontrolės.
Susirūpinimą šalims kelia ir tai, kad prieš du metus numatyti apyvartos kriterijai, kam galios šis mokestis, nėra indeksuojami. Pasvarstykime. Jeigu prieš porą metų EBPO narės susitarė apmokestinti tarptautines įmonių grupes, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų, o konkrečioje šalyje veikiantis padalinys yra pasiekęs bent 10 mln. eurų apyvartos ir 1 mln. eurų pelno, tuo metu tai atrodė dideli skaičiai. Tačiau įsibėgėjusi infliacija reiškia, kad netrukus šią ribą pasieks įmonės, kurios pirminiu susitarimo metu buvo perpus mažesnės. Pasiūlymą indeksuoti direktyvoje numatytus kriterijus buvo pateikusi Estija. Tačiau į siūlymą neatsižvelgta.
Kaip neretai būna su mokesčiais, kartelė leidžiasi žemyn, kol pasiekia daugelį. Bet gal eiliniam žmogui nėra ko baimintis, kad dideles bendroves apmokestins Europos lygiu? Deja, rūpestį kelia tai, kad žengiama tolyn nuo šalių suverenumo mokesčių klausimais, kuris iki šiol buvo neliečiamas. Naująjį susitarimą kai kurie ekspertai vadina mokestiniu karteliu, nes šalys susitaria dėl vienodo apmokestinimo lygio. Kai prekes teikiančios įmonės susitaria suvienodinti kainas ar bent jas derina tarpusavyje, tai vadinama karteliu, o karteliai yra laikomi žalingais vartotojams ir įstatymais draudžiami.
Deja, mokesčių kartelio, kai jis bus sukurtas, niekas nedraus ir nepersekios. Koks pavojus vartotojui? Ogi nebeliktų ribų, kiek gali augti valstybių išlaidavimas, ir mums kaip mokesčių mokėtojams tenkanti našta – kokie dar mokesčiai gali būti suvienodinami ar įvedami. Drauge su sprendimu nesilaikyti Mastrichto kriterijų, skirtų suvaldyti valstybių-narių išlaidas bei skolas tai reiškia, kad mus ir ateinančias kartas spaus vis didėjanti mokesčių ir infliacijos našta.
Ar taip nutiks, paaiškės rytoj.
