Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto projektas ) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Kitų metų biudžete išlieka aktualūs pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai – deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į pagrindinius punktus, dėl kurių biudžeto deficitas turėtų būti mažinamas arba bent užtikrinama, kad išlaidos nebūtų dar labiau didinamos Vyriausybei vertinant Seimo narių siūlymus:
• 2017 m. biudžeto projekte planuojamas deficitas sieks 583 mln. eurų. Lyginant su 2016 m. planu, išlaidos didinamos 503 mln. eurų, o mokesčių mokėtojai į biudžetą suneš 561 mln. eurų daugiau. Nors biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,7 proc.) yra puiki galimybė subalansuoti biudžetą, tačiau tuo nepasinaudojama. Priešingai, augančios išlaidos ir biudžeto deficitas toliau bus finansuojami skolintomis lėšomis. Be to, Valstybė kontrolė ir Lietuvos bankas pabrėžia, kad planuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu, taip pat nevykdomi strateginiuose šalies dokumentuose ir teisės aktuose patvirtinti ankstesnių metų įsipareigojimai siekti subalansuoto biudžeto.
• 43 proc. arba 250 mln. eurų planuojamo deficito atsiranda dėl socialinio modelio įgyvendinimo. Jei socialinio modelio įsigaliojimas būtų atidėtas iki kitų metų liepos 1 d., tai dalies jam reikalingų lėšų biudžeto projekte neturėtų būti. Tokia pačia apimtimi turėtų mažėti ir biudžeto deficitas, ir skolinimosi poreikis.
• Seimo nariai siūlo 2017 m. biudžeto išlaidas padidinti daugiau kaip 700 mln. eurų. Tai reiškia, kad kitų metų biudžeto deficitas siektų beveik 1,3 mlrd. eurų. Dėl to Lietuva neįvykdytų fiskalinių įsipareigojimų Europos Sąjungai, kad struktūrinis valdžios deficitas neviršytų 1 procento BVP.
• 2017 m. biudžeto projekte numatytas skolinimasis jau sukauptą valstybės skolą padidins iki 17,4 mlrd. eurų arba 43,3 proc. BVP (planuojama valdžios sektoriaus skola 2016 m. pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. BVP). Jei 2005 m. kiekvienam gyventojui teko apie 1200 eurų skola, 2015 m. – apie 5800 eurų, šiais ir kitais metais vienam gyventojui tenkanti skola jau perkops 6000 eurų. Nemažėjant išlaidoms ir skolai, mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.
• Pajamos iš valstybės turto tik nežymiai papildys kitų metų biudžetą. Pajamos iš valstybės turto, prekių bei paslaugų teikimo ir kitos valstybės veiklos sudarys tik apie 5 proc. (arba 541 mln. eurų) visų kitąmet planuojamų surinkti biudžeto pajamų. Lietuvos viešųjų išlaidų finansavimo struktūroje vis didesnę dalį sudaro pajamos iš mokesčių, tačiau ambicijos kasmet surinkti daugiau pajamų iš valstybės turto nuomos, valstybinių įmonių ir kitos valstybės vykdomos veiklos, yra per mažos. Viešasis sektorius disponuoja dideliu turtu (apie 50 mlrd. eurų, iš jų apie 30 mlrd. eurų sudaro ilgalaikis turtas), tačiau neretai pamirštama, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas, yra vienas iš būdų papildyti valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, valstybės valdomos įmonės (VVĮ) yra vertos bent 5,25 mlrd. eurų (2016 m. nuosavo kapitalo vertė), savivaldybių valdomos įmonės – bent 1,17 mlrd. eurų (2013 m. nuosavo kapitalo vertė). Tačiau VVĮ dividendai į biudžetą kitąmet bus tik apie 110 mln. eurų.
• Kitąmet vėl numatomos brangios, abejotino poreikio valstybės investicijos. Valstybės investicijų programoje nurodyta, kad kapitalo investicijoms 2017 m. planuojama skirti virš 1,4 mlrd. eurų (172,7 mln. eurų daugiau nei šiemet). Planuojama, kad valstybė 2018 m. investuos dar daugiau – 1,8 mlrd. eurų, o 2019 – 1,6 mlrd. eurų. Pažymėtina tai, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Valstybės investicijų 2015 m. programos vertinimą, konstatavo, kad programai skirtos lėšos naudojamos neracionaliai, šalies mastu sistemiškai neatliekama investicijų poreikio analizė ir poveikio vertinimas.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybei siūlome:
1. Nepritarti Seimo narių siūlymams didinti biudžeto išlaidas arba jas perskirstyti taip, kad bendros biudžeto išlaidos nedidėtų.
2. Mažinti biudžeto deficitą ir skolinimosi poreikį bei laikytis ankstesniais metais patvirtintų įsipareigojimų siekti subalansuoto biudžeto.
3. Įvertinti ir atsižvelgti į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas išvadas biudžeto projektui.
