Dažniausiai užduodami klausimai apie Laisvės nuo mokesčių dieną

  • Kas yra Laisvės nuo mokesčių diena?

Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti tam, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Tai yra santykinis biudžeto išlaidų rodiklis, parodantis, kokia žmogaus sukuriamų gėrybių dalis yra perskirstoma per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

Kasmet ši simbolinė diena yra skaičiuojama ir skelbiama daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir t.t. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 m., remdamasis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.

  • Kodėl Laisvės nuo mokesčių diena svarbi žmogui?

Laisvės nuo mokesčių dieną yra prasminga minėti, nes ji atskleidžia, kiek dienų per metus turime dirbti, kad sumokėtume visus mokesčius. Ši simbolinė diena – papildoma proga pasakyti „ačiū” mokesčių mokėtojams, atkreipti valdžios dėmesį į augančias išlaidas, paskatinti ją atsakingiau leisti mokesčių mokėtojų pinigus.

Ši diena taip pat skirta priminti, kad už viską – už pensijas, švietimą, viešąją tvarką, valstybines mokyklas ir ligonines – sumoka ne valstybė, ir ne politikai, o būtent mokesčių mokėtojai. Todėl politikai privalo šiuos pinigus valdyti maksimaliai efektyviai ir skaidriai.

  • Kam reikia skaičiuoti šią dieną? Ar žmogus nežino, kiek mokesčių jis sumoka?

Daugelyje šalių, mokesčių sistema paslepia tikrąją žmonėms tenkančią mokesčių naštą. Mokesčius nuo darbo užmokesčio administruoja darbdavys, dėl to žmonės nežino, kiek mokesčių sumoka. Vartojimo mokesčiai – PVM ir akcizai – taip pat būna įskaičiuoti į prekių ir paslaugų kainą, todėl atsiskaitydamas žmogus gali nežinoti, kokia jo sumokėtų pinigų dalis nukeliavo į biudžetą.

  • Nuo ko priklauso konkreti paskaičiuota diena? Dėl kokių priežasčių ji gali ateiti vėliau?

Laisvės nuo mokesčių diena yra santykinis valdžios sektoriaus išlaidų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį valdžia perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Augant valstybės išlaidoms, didėja laisvės nuo mokesčių dienos apskaičiavimo formulės skaitiklis ir savo ruožtu didėja mokesčių našta. 

  • Ar laisvės nuo mokesčių diena atspindi didėjančią skolą?

Taip. Kadangi mokestinė našta skaičiuojama dalinant valstybės išlaidas iš BVP, tuo atveju, kai valdžia pasiskolina ir skolintas lėšas išleidžia, ši diena tolsta. Nors lėšos šioms išlaidoms apmokėti mokesčių pavidalu iš būsimų mokesčių mokėtojų bus surinktos tik ateityje, augantis valstybės išlaidavimas atsispindi vis vėliau ateinančioje laisvės nuo mokesčių dienoje.

  • Ką reikėtų daryti, kad Laisvės nuo mokesčių diena kasmet išauštų vis anksčiau?

Visų pirma, taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Reikia griežtai vertinti: kaip išleistas kiekvienas biudžeto euras, ar už jį gauta geriausia įmanoma nauda. Taip pat nuosekliai mažinti viešojo sektoriaus dydį ir efektyvinti valdžios aparatą.