Dažniausiai užduodami klausimai apie Laisvės nuo mokesčių dieną

Kas yra Laisvės nuo mokesčių diena?

 

Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Ši diena parodo, kiek dienų mokesčių mokėtojas tarnauja valdžiai. Kasmet ši simbolinė diena yra skaičiuojama ir skelbiame daugelyje pasaulio šalių, kaip kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir t.t.

 

Ką Laisvės nuo mokesčių diena reiškia žmogui?

 

Laisvės nuo mokesčių diena yra naudinga tuo, kad ji parodo, kokią dalį savo laiko skiriame tam, kad į biudžetus sumokėtume visus mokesčius. Šią dieną mokesčių mokėtojai gali priminti apie save valdžiai, reikalauti mokesčių naštos sumažinimo bei efektyvesnio mokestinių pajamų panaudojimo.

 

Kam reikia skaičiuoti šią dieną? Nejau žmogus nežino, kiek mokesčių jis sumoka?

 

Lietuvos mokesčių sistema sugeba užmaskuoti tikrąją žmonėms tenkančią mokesčių naštą. Jeigu dirbantysis iš savo sąskaitos pats turėtų pervesti GPM, PSD ir „Sodros“ įmokas, jis pamatytų, kokią didelę dalį savo uždirbtų pajamų iš jo reikalauja valdžia, tačiau dabar šiuos mokesčius moka darbdavys ir žmogus dažnai tiesiogiai mokesčių naštos nelabai jaučia. Net ir vartojimo mokestis (PVM) būna įskaičiuotas į prekių ir paslaugų kainą, todėl atsiskaitant žmogus gali nežinoti, kokia jo sumokėtų pinigų dalis nukeliavo į biudžeto katilą.

 

Ar Laisvės nuo mokesčių diena parodo žmogaus sumokėtus mokesčius?

 

Ši diena yra dienomis paverstas mokesčių naštos rodiklis. Laisvės nuo mokesčių dieną galima skirstyti pamokesčiui, skaičiuojant, kiek dienų dirbame konkrečiam mokesčiui sumokėti. 2011 m. „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokoms sumokėti žmogus dirba 45 dienas, PVM sumokėti – 36 dienas, akcizams – 15 dienų, gyventojų pajamų mokesčiui – 16 dienų.

 

Nuo ko priklauso konkreti paskaičiuota diena? Dėl kokių priežasčių ji gali ankstėti arba ateiti vėliau?

 

Egzistuoja daug įvairių priežasčių, kodėl ši simbolinė metų diena gali ateiti anksčiau arba vėliau, pavyzdžiui, augant mokestinėms pajamoms, didėja vardiklis ir savo ruožtu didėja mokesčių našta; augant BVP, didėja skaitiklis, tad mokesčių našta mažėja; šešėlinė ekonomika mažina mokestines pajamas, dėl to gali mažėti mokesčių našta.

 

Kokia valdžios įtaka Laisvės nuo mokesčių dienai?

 

Mokesčių tarifų keitimas turi įtakos mokestinėms pajamoms, tačiau ji nėra vienareikšmiška. Mokesčių didinimas sumažina paskatas vykdyti ekonominę veiklą, skatina mokesčių mokėtojus vengti mokesčių ir lįsti į šešėlį, todėl mokesčių tarifų didinimas bendrą mokesčių naštą gali netgi sumažinti. Tam, kad Laisvės nuo mokesčių diena ateitų anksčiau, valdžia turi mažinti mokesčius iki tokios ribos, kuomet absoliučia suma surenkama mažiau mokestinių pajamų.

 

Ar Laisvės nuo mokesčių diena atspindi didėjančią skolą?

 

Ši diena atspindi konkrečiais metais mokesčių mokėtojams faktiškai tenkančią mokesčių naštą. Skolinimasis yra atidėti mokesčiai, kuriuos ateityje reikės grąžinti būsimiems mokesčių mokėtojams. Tais metais, kada mokesčių mokėtojai finansuos valstybės skolos grąžinimą, skolos grąžinimas bus įtrauktas į tų metų Laisvės nuo mokesčių dieną.

 

Kodėl prasminga skaičiuoti Laisvės nuo išlaidų dieną?

 

Kuomet valdžia intensyviai skolinasi, o biudžetai yra nuolat nesubalansuoti, prasminga skaičiuoti ir Laisvės nuo valdžios išlaidų dieną, kuri įtraukia ateities mokesčių naštą. 2011 m. kas penktas iš įvairių biudžetų išleistas litas yra pasiskolintas, todėl net 32 dienas viešasis sektorius bus apmokamas iš skolintų lėšų ir Laisvės nuo valdžios išlaidų diena ateis tik birželio 7 d. Jeigu mokesčių mokėtojams tektų šįmet apmokėti visą viešojo sektoriaus sąskaitą, Laisvės nuo mokesčių diena ateitų būtent birželio 7 d.