Dažniausiai užduodami klausimai apie laisvės nuo mokesčių dieną

Kas yra laisvės nuo mokesčių diena?

Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau. Ji apskaičiuojama vertinant kokią nacionalinių pajamų dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Kasmet ši simbolinė diena yra skaičiuojama ir skelbiama daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir t.t. Lietuvos laisvosios rinkos institutas simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja jau 19 metų, remdamasis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.

Kodėl skaičiuojame Laisvės nuo mokesčių diena žmogui?

Laisvės nuo mokesčių dieną yra prasminga minėti, nes ji atskleidžia, kiek turime dirbti, kad sumokėtume visus mokesčius. Ši simbolinė diena – būdas pasakyti „ačiū” mokesčių mokėtojams, atkreipti valdžios dėmesį į augančias išlaidas, paskatinti ją atsakingiau leisti mokesčių mokėtojų pinigus.

Ši diena taip pat skirta priminti, kad už viską sumoka ne valstybė, ir ne politikai, o būtent mokesčių mokėtojai. Čia yra pagrindinė žinia, kurią norime priminti. Už pensijas, švietimą, šaligatvius, gaisrinę, kariuomenę – sumoka mokesčių mokėtojas. Todėl politikai privalo šiuos pinigus valdyti maksimaliai efektyviai ir skaidriai.

Kam reikia skaičiuoti šią dieną? Ar žmogus nežino, kiek mokesčių jis sumoka?

Lietuvos mokesčių sistema užmaskuoja tikrąją žmonėms tenkančią mokesčių naštą. Dalį mokesčių nuo darbo užmokesčio formaliai perveda darbdavys, dėl to žmonės nežino, kiek mokesčių sumoka. Net ir vartojimo mokestis (PVM) būna įskaičiuotas į prekių ir paslaugų kainą, todėl atsiskaitydamas žmogus gali nežinoti, kokia jo sumokėtų pinigų dalis nukeliavo į biudžetą.

Nuo ko priklauso konkreti paskaičiuota diena? Dėl kokių priežasčių ji gali ateiti anksčiau arba vėliau?

Egzistuoja kelios priežastys, kodėl ši simbolinė metų diena gali ateiti anksčiau arba vėliau, pavyzdžiui, augant valstybės išlaidoms, didėja laisvės nuo mokesčių dienos apskaičiavimo formulės skaitiklis ir savo ruožtu didėja mokesčių našta; augant BVP – didėja vardiklis, tad mokesčių našta mažėja.

Jei žiūrėti tiksliau, tai kiekvienam ta diena ateina skirtingu laiku. Jei gyveni iš nelegalių pajamų, nemoki mokesčių, tai tau laisvės nuo mokesčių diena gali išaušti ir sausio 2 d.

 Ar laisvės nuo mokesčių diena atspindi didėjančią skolą?

Taip. Kadangi mokestinė našta skaičiuojama dalinant valstybės išlaidas iš BVP, tuo atveju, kai valžia pasiskolina ir šias lėšas išleidžia, ši diena tolsta. Nors lėšos šioms išlaidoms apmokėti mokesčių pavidalu iš būsimų mokesčių mokėtojų bus surinktos tik ateityje, augantis valstybės išlaidavimas atsispindi vis vėliau ateinančioje laisvės nuo mokesčių dienoje.

Ką reikėtų daryti, kad Laisvės nuo mokesčių diena kasmet išauštų vis anksčiau?

Pirma – nuoseklus mokesčių mažinimas, pažadų tai padaryti įgyvendinimas.  Antra – mokesčių mokėtojų pinigų taupymas. Reikia griežtai vertinti: kaip išleistas kiekvienas biudžeto euras, ar už jį gauta geriausia įmanoma nauda. Trečia – nuoseklus viešojo sektoriaus mažinimas. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, dėl technologijų nereikia tiek mokytojų, kiek anksčiau. Nereikia ir pustuščių mokyklų. Daug protingiau būtų radikaliai mažinti ten dirbančių žmonių skaičių, o likusiems geriems specialistams padidinti atlyginimus.

Ketvirta – efektyvinti valdžios aparatą. Netiesa, kad valdžia Lietuvoje atsieina pigiai. Žinoma, yra šalių, kurios valdžios aparatas kainuoja daugiau, pvz., Italija ar Graikija, bet tos šalys yra prastas pavyzdys. Lietuvai reikia lygiuotis į Olandiją ar Airiją. Olandija valdžios aparatui išlaikyti naudoja apie 2,2% BVP (panašiai kaip Lietuva), Airija – apie 0,9%. Nepaisant to, jų valdžios efektyvumas, matuojant pagal Pasaulio Banko kriterijus – daug aukštesnis nei Lietuvos.