Retas kuris reikalavimas į rinką įsikišti valdžiai taip tiesmukai parodo tikruosius motyvus, kaip šiandieninis siūlymas nebeleisti naudoti senų taksi automobilių ir nustatyti mažiausią vežimo kainą.
Pasiūlymo rengėjai – profsąjunga – net nevynioja į popierių. Jų žodžiais, taksi automobilių, taksi vairuotojų yra per daug, o tai reiškia, kad vežimo kaina krenta. Profsąjungos siūlymo esmė – sumažinti taksi skaičių ir taip padidinti paslaugos kainą.
Čia pasitelkiami tradiciniai argumentai: kai kurie automobiliai yra seni, negražūs (nors objektyvių „gražumo” kriterijų nepateikta), nedaro garbės miestui. Gerai, kad dar nepaspekuliuota keleivių saugumu, aplinkos tarša ir pan. Tokia profsąjungų praktika – riboti rinkos dalyvių skaičių ir taip didinti kainas – nieko naujo. Kartu čia visu gražumu pasimato, ką reiškia „darbuotojų interesų gynimas. Apribojus konkurenciją, atlyginimai taksi sektoriuje gal ir padidės. Tačiau padidės sąskaita tų vairuotojų, kurie bus išstumti iš rinkos ir nebeteks darbo.
Keista, kad konkurencijos priežiūros institucijos atlaidžiai žiūri į tokią atvirą, prieš vartotojus ir kitus rinkos dalyvius nutaikytą, iniciatyvą.
