Valdančiosios socialdemokratų frakcijos pareiškimas gelbėja partijos įvaizdį, kenčiantį nuo augančių kainų ir siūlo Konkurencijos tarybos vadovui Rimantui Stanikūnui atidžiau sekti, kaip formuojama būtiniausių maisto produktų mažmeninė kaina – nuo gamintojo iki vartotojo. Ūkio ministerija ir Konkurencija taryba kritikuojama, kad šios “neatlieka savo funkcijos subalansuojant stambių, vidutinių ir smulkiųjų įmonių veiklos sąlygas, reglamentuojant mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ekonominius santykius taip, kad būtų užtikrinta efektyvi konkurencija, mažmeninės prekybos įmonės nepiktnaudžiautų turima rinkos galia”.
Politikams atleistina nuodėmė populistiškai kaltinti kitus, ieškoti atpirkimo ožių, numetinėti atsakomybę nuo savęs, ne vietoje demonstruoti perdėtą rūpestį.
Tačiau šį kartą pareiškimas labai įdomiai skamba turinio prasme, nes štai Financial Times rašo kaip prekybos reguliavimo citadelėje Prancūzijoje siekiant patogumo vartotojams ir dėl tų pačių mažesnių kainų einama priešinga linkme: atsisakoma tų apribojimų, kurie nustatyti prekybos tinklams bei prekybininkams bei tiekėjams apskritai. Pavyzdžiui „The bill would allow retailers to negotiate their prices with suppliers freely and make it easier for them to set up supermarkets of up to 1,000 sq m, a raised threshold intended to encourage hard-discounters to expand in France, rather than the largest hypermarkets.”
Ir apskritai, kai pasakoma „efektyvi konkurencija“, tai suprask, kad tiesiog konkurencijai gero nebus. McKisey Global Institute jau seniau irgi atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje vienas iš didžiausių produktyvumo stabdžių yra tikrosios konkurencijos mažmeninėje prekyboje ribojimas, kai stambesnės parduotuvės reguliuojamos taip, kad nepiktnaudžiautų savo galia ar kad tiesiog jų apskritai nebūtų.
Gal šį kartą rūpestis ir tikras, tačiau priemonės tepadėtų mažiau investuoti į mažmeninę prekybą, taip sumažinti jos efektyvumą ir konkurenciją. Dėl efektyvumo sumažėjimo prekybininkai gal ir gautų mažesnius pelnus, socialdemokratai džiaugtųsi, o geriau tebūtų nebent tiekėjams ar neefektyviai veikiančioms parduotuvėms, kurios, kaip tik dėl konkurencijos nebuvimo gautų didesnius pelnus.
