Priėmus šias pataisas galutinės kainos vartotojams gali kilti, o derybos – esminė verslo santykių sudėtinė dalis – bus nepagrįstai apribotos. LLRI siūlo joms nepritarti.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pateikė pastabas (2010-11-23 d. raštas). Taip pat teikiame pastabas įstatymo projektui (pasiūlymui) XIP-2608(2).
Įstatymo projektas (pasiūlymas) neatitinka vartotojų interesų, gali didinti galutines kainas
Įstatymo projekte (pasiūlyme) XIP-2608(2) siūloma uždrausti pardavėjui iš tiekėjo reikalauti nuolaidų (2 straipsnis [1]). Taip pardavėjui būtų sumažinamos galimybės derėtis su tiekėju ir mažinti galutines produktų kainas. Tai gali privesti prie aukštesnių galutinių kainų, todėl siūlymas iš esmės neatitinka vartotojų interesų.
Tikėtina, kad uždraudus tokias nuolaidas, mažmeninės prekybos įmonių negautos pajamos ilgainiui persikels į galutinių produktų kainą per aukštesnę prekių, kurioms nebuvo suteiktos nuolaidos, kainą. Kitaip tariant, jei pardavėjas su tiekėju negalės derėtis dėl nuolaidų ir bus priverstas prekes pardavinėti negavęs nuolaidų, tikėtina, kad prekių galutinės kainos bus aukštesnės.
Įstatymo projekte (pasiūlyme) nepagrįstai apribojamos derybos ir sukuriamos skirtingos sąlygos tarp verslo objektų
Siūlomas suvaržymas yra nepagrįstas, diskriminacinis ir apriboja esminę verslo santykių sudėtinę dalį – derybas. Nėra pagrindo atskirti derėjimąsi dėl nuolaidų, paremtų prekių kiekiu, kaip formuluojama įstatymo projekto 2 straipsnyje, ir tiesiog derėjimąsi. Lygiai taip pat nėra pagrindo vienas derybas leisti, o kitas – drausti.
Be to, toks siūlymas vienpusiškai apriboja derybų galimybes mažmeninių prekybos įmonių nenaudai. Suvaržymas yra nepagrįstai taikomas tik vienai ir konkrečiai derybų pusei (mažmeninės prekybos įmonėms) tokiu būdu sukurdamas nevienodas taisykles ūkio subjektams ir taip prieštaraudamas lygių konkurencijos taisyklių visiems ūkio subjektams principui.
Apsauga nuo dominuojančio rinkos dalyvio veiksmų yra reglamentuojama Konkurencijos įstatymu
Jei įstatymo projektas siekia apriboti dominuojančio rinkos dalyvio veiksmus, reikia atsiminti, kad šią funkciją jau atlieka Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis. Be to, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis jau ir taip numato pačią griežčiausią dominavimo prezumpciją [2] išskirtinai mažmeninės prekybos įmonėms. Tai reiškia, kad nuo dominuojančio rinkos dalyvio neleistinų veiksmų (ypač mažmeninėje prekyboje) jau yra saugoma Konkurencijos įstatymu, todėl šis siūlymas yra perteklinis.
Įstatymo projekte (pasiūlyme) XIP-2608(2) siūloma iš esmės skirtinga reglamentavimo kryptis nei įstatymo projekte XIP-2608
Įstatymo projekte XIP-2608(2) reglamentavimą siūloma keisti priešinga linkme nei įstatymo projekte XIP-2608. XIP-2608 siūloma trumpinti formuluotę, kas yra draudžiami veiksmai mažmeninėje prekyboje, nes esą taip geriau bus užtikrintas įstatymo įgyvendinimas. XIP-2608(2), atvirkščiai, siūloma netrumpinti formuluotės, o atvirkščiai – ją praplėsti. Abejotina, ar tokie iš esmės prieštaringi siūlymai gali būti svarstomi kaip vienas įstatymo projektas, ir ar XIP-2608(2) galima laikyti pasiūlymu įstatymo projektui XIP-2608.
Tai, kad įstatymo rengėjai siūlo iš esmės skirtingus sprendimus norėdami padaryti įstatymą veiksmingesnį, tik parodo, kad mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas nėra ir negali būti veiksmingas rinkos ekonomikos sąlygomis.
Kitos pastabos
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas (pasiūlymas) XIP-2608(2) ir lyginamasis variantas skiriasi. Pasiūlyme 3 straipsnio 5 punktas išdėstytas kitaip nei lyginamajame variante. Pasiūlyme 5 punktas išdėstytas „sieti tiekėjo mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis tretiesiems asmenims“. Tuo tarpu lyginamasis variantas išdėstytas „užtikrinti, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos bus mažesnės ar nebus didesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas“. Abi redakcijas galima interpretuoti gana skirtingai, todėl prieš toliau svarstant šį pasiūlymą, dokumentą reikia pataisyti, kad pasiūlymas ir lyginamasis variantas atitiktų vienas kitą.
Siūlome nepritarti ir įstatymo projektui (pasiūlymui) XIP-2608(2), ir inicijuoti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atšaukimą.
***
[1] [Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama iš tiekėjo reikalauti] suteikti fiksuotą komercinę nuolaidą, t. y. sumokėti pinigų sumą, nesusietą su prekių pardavimo apimtimi, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu) ir prekių pardavimo skatinimu.
[2] Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
