Pozicija. Dėl 14-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių

Tęsdamas tradiciją analizuoti ir vertinti Lietuvos vyriausybių žingsnius bei siūlyti ekonomiškai pagrįstus sprendimus, 2006-07-25 Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikė siūlymus dėl 14-sosios Vyriausybės programos „Santarvės ir gerovės vardan“ įgyvendinimo priemonių plano. Šie pasiūlymai apima tas priemones, kurios gali ir, instituto įsitikinimu, turėtų būti įgyvendintos, vadovaujantis patvirtintos 14-iosios Vyriausybės programos nuostatomis. Visas pasiūlymų paketas buvo pateiktas Lietuvos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui, o pasiūlymai dėl konkrečių Vyriausybės programos dalių pristatytos atsakingoms ministerijoms atskirai pagal jų žinioje esančias sritis.
Instituto vadovo Remigijaus Šimašiaus laiške Ministrui Pirmininkui minima, kad nors ir kritikuota, „patvirtintoji programa neužkerta kelio būtiniems sprendimams siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą“ ir išreiškiamas tikėjimas, jog Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybei pavyks įgyvendinti būtinus žingsnius, kad Lietuvoje būtų sėkmingai ir nenutrūkstamai kuriama gerovė.
LLRI taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant gerų ekonomikos rezultatų šiandien, Lietuvos ekonomikai būtina suteikti postūmį tam, kad ne blogesniais rezultatais galėtume džiaugtis ir ateityje. Tai visų pirma mokesčių mažinimas, žemės rinkos reguliavimo sutvarkymas ir palengvinimas, verslo suvaržymų naikinimas bei kokybinės reformos sveikatos apsaugos ir švietimo srityse. Tik šie postūmiai gali padaryti Lietuvą patrauklesne ir labiau prieinama investicijoms, darbui ir gerovės kūrimui.
Šešioliktus metus aktyviai veikiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas buvo pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įsteigta privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, kuri teikia nepriklausomą ekonominės politikos analizę ir rekomendacijas. Nuo pat įsteigimo institutas siekia bendradarbiauti su visomis vyriausybėmis ir įvairiomis politinėmis partijomis. Šiuo metu institutas dirba bene 20-yje ekonomikos sričių, iš kurių pagrindinės yra mokesčiai, darbo santykiai, energetika, transportas, žinių ekonomika, sveikatos apsauga, žemės rinkos reglamentavimas ir bendroji ekonominė politika.