Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-875 18 str. pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2825
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išnagrinėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-875 18 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2825 (toliau – Projektą), teikia pastabas. Projekte siūloma atidėti draudimą pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose nuo 2016 sausio 1 d. iki 2019 sausio 1 d.
Draudimas pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose pažeis konkurencijos teisės principus, paskatins užsidaryti kai kurias degalinėse įrengtas parduotuves.
Draudimas pardavinėti alkoholį pablogins degalinių konkurencijos sąlygas kitų mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu.
Stacionarios degalinės prekiauja ne tik degalais. Jose įrengtos prekybos vietos vykdo tokią pačią mažmeninę prekybą, kaip ir bet kokia kita mažmeninės prekybos parduotuvė. Tai reiškia, kad šie subjektai veikia toje pačioje rinkoje ir tarpusavyje konkuruoja. Uždraudus bet kokią prekybą alkoholiu degalinėse įrengtose prekybos vietose, kitoms mažmeninės prekybos vietoms būtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas, o degalinėse įrengtų prekybos vietų padėtis būtų dirbtinai pabloginama. Nėra pagrindo išskirti mažmeninės prekybos degalinėse iš kitų mažmeninės prekybos vietų. Į prekybos centrus žmonės taip pat atvyksta daugiausiai automobiliais. Šalia ne vieno prekybos centro veikia ir degalinė
Daugelyje kitų ES šalių tokie apribojimai netaikomi.
Pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenis (p.p. 198-246, Global status report on alcohol and health 2014, WHO), daugiau nei pusė ES šalių (16 iš 28) alkoholio pardavimui degalinėse netaiko apribojimų. Atkreipiame dėmesį, kad „apribojimas“ šiame kontekste nebūtinai reiškia visišką draudimą pardavinėti alkoholį degalinėse. Todėl net ir šalys priskirtos prie „taip“ kategorijos neturėtų būti traktuojamos kaip visiškai draudžiančias prekybą alkoholiu degalinėse.
Projekto įgyvendinimas gali priversti užsidaryti mažmeninės prekybos vietas, įrengtas stacionariose degalinėse.
Prekyba alkoholiu sudaro dalį degalinėse įrengtų mažmeninės prekybos įmonių pajamų. Priklausomai nuo vietos, kurioje yra degalinė, ši dalis gali svyruoti. Yra tikimybė, kad uždraudus prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse, kai kurios iš jų bus priverstos užsidaryti. Taip prekybininkai prarastų atliktas investicijas, o toje vietovėje sumažėtų konkurencija mažmeninėje prekyboje.
Uždarius tokią prekybos vietą, būtų atleisti joje dirbantys žmonės. Tokia neigiama pasekmė gali būti reikšmingesnė mažesnėse gyvenvietėse, kuriose ir taip nedaug darbo vietų.
Smulkesnėms įmonėms, kurios priima sprendimus dėl veiklos vykdymo, net ir santykinai nedidelis pajamų praradimas gali būti lemiamas veiksnys, paskatinantis nutraukti veiklą. Ypač tai gali būti juntama tais atvejais, kai yra aišku, jog pajamos prarandamos negrįžtamai. Būtent to ir galima tikėtis įgyvendinus Projekte siūlomą draudimą, kadangi pajamos iš prekybos alkoholiu būtų prarandamos visam laikui. Pajamos iš prekybos alkoholiu neprivalo sudaryti reikšmingos dalies tam, kad uždraudus prekybą alkoholiu, smulkesnės prekybos vietos būtų priverstos užsidaryti. Net ir nedidelis pajamų pokytis gali būti pakankamai reikšmingas, kad ūkio subjekto veikla taptų nuostolinga.
Alkoholio pardavimo degalinėse apimtys yra santykinai mažos bendram alkoholio suvartojimui.
Stacionariose degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos klaidingai įvardinamos kaip reikšmingas veiksnys alkoholio vartojimui ir jo prieinamumui.
Nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad prekyba alkoholiu degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra ypač svarbi mažinant alkoholio vartojimą. Reali situacija yra priešinga – degalinėse parduodama tik 2 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio (neskaičiuojant nelegalios prekybos). Tai rodo, kad prekyba alkoholiu degalinėse sudaro nedidelę visos prekybos dalį.
Tikėtina, kad prekybos alkoholiu uždraudimas degalinėse bendram alkoholio suvartojimui turės labai mažą poveikį (jei alkoholis bus įsigyjamas iš kitų mažmeninės prekybos vietų ar juodojoje rinkoje). Tuo tarpu, anksčiau pateikti argumentai rodo, kad, tai gali turėti reikšmingos įtakos ūkio subjektų veiklai.
Šiuo metu galiojančiame reguliavime jau nustatyti pakankamai dideli apribojimai mažmenine prekyba alkoholiu.
Prekybai alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose taikomi tokie pat apribojimai, kaip ir kitoms mažmeninės prekybos vietoms, t.y. draudžiama parduoti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00 val.
Taip pat pažymėtina, jog vietos savivaldos turi pakankamai galių kontroliuoti mažmeninės prekybos alkoholiu vietas, kadangi jos išduoda licencijas prekiauti alkoholiu. Be kita ko, jos gali riboti alkoholio pardavimo laiką. Tai reiškia, kad vietinės valdžios institucijos turi priemonių riboti prekybą alkoholiu prekybos vietose, kurios kenkia visuomenės saugumui. Tuo tarpu Projektas uždraustų prekybą alkoholiu visose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nepriklausomai nuo to, ar jose buvo užfiksuota kokių nors pažeidimų, ar ne.
Tikėtina, kad vietos savivaldos institucijos yra kur kas geriau nei centrinė valdžia informuotos apie konkrečias prekybos alkoholiu vietas ir jų problemiškumą. Leidimas pardavinėti alkoholį degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose, licencijos išdavimo / neišdavimo teisę paliekant vietos savivaldai, neprieštarauja alkoholio kontrolės politikai.
Atsižvelgiant į auksčiau išdėstytus argumentus, LLRI ragina atsisakyti tokio ribojimo.
