Konkurencijos tarybos nutarimai dėl valstybės institucijų padarytų Konkurencijos įstatymo pažeidimų sudaro reikšmingą dalį. 2012–2014 metais 11 iš 24, t. y. beveik pusė, visų Konkurencijos tarybos nustatytų Konkurencijos įstatymo pažeidimų atliko valdžios institucijos.
Štai, kad ir naujausias pavyzdys. 2014 metų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) baigė tyrimą dėl valdžios institucijos atlikto konkurencijos iškraipymo. KT paskelbė, kad Šiaulių miesto savivaldybė privilegijavo savo įmonę AB „Šiaulių energija“, sudarydama nepriklausomiems šilumos gamintojams sunkesnes sąlygas dalyvauti rinkoje. Tradiciškai pagrindinis savivaldybės argumentas – siekiame apsaugoti vartotojus. Kas iš tikro buvo apsaugotas? Savivaldybei priklausanti „Šiaulių energija“ nuo konkurencijos. O vartotojai – nuo mažesnių kainų.
Privatiems konkurencijos pažeidėjams skiriamos milijoninės baudos, įmonių vadovai nušalinami nuo pareigų, jiems taip pat skiriamos baudos. Valdžiai pažeidus konkurenciją, jai negresia niekas. Dažniausiai viskas paskęsta biurokratijoje, nes KT yra praktiškai bejėgė. Iš pradžių KT tik pasiūlo panaikinti konkurencijos apribojimus. Valdžios institucijai nepaklusus, priimamas sprendimas, kuriuo oficialiai nustatomas pažeidimas ir įpareigojama jį panaikinti. Tačiau, net ir tai ne visada įtikina valdininkus. Tik atlikus dar vieną tyrimą ir nustačius, kad pažeidimas nepašalintas, KT įgyja teisę kreiptis į teismą.
Valdžios institucijos jaučiasi nebaudžiamos. Na ir kas, jei bus pažeistas Konkurencijos įstatymas? Blogiausiu atveju, po daugiau nei metus trunkančios procedūros teismas panaikins konkurenciją iškreipiantį sprendimą. Pavyzdžiui, visai neseniai KT nustatė šiurkštų pažeidimą, kada viena savivaldybė nelegaliai įsteigė įmonę. Ką atsakė savivaldybės meras? „Vilnius vežė, veža ir veš“.
Kai kurios savivaldybės nepasimoko net teismui panaikinus konkurenciją iškraipantį sprendimą. Pavyzdžiui, dėl Vilniaus savivaldybės veiksmų KT per pastaruosius 7 metus atliko net 8 tyrimus. Daugeliu atvejų teismai patvirtino, kad tyrimų metu nustatyti pažeidimai tikrai egzistuoja.
Kaip pažaboti tokią savivalę? Skirtingai nei ūkio subjektams, kuriems už Konkurencijos įstatymo pažeidimus taikomos griežtos sankcijos, valdžios institucijoms ar jų pareigūnams viso labo pagrūmojama pirštu. Valdininkams apribojus konkurenciją, nukenčia ir vartotojas, kuris esant konkurencijai, galėtų tikėtis mažesnių kainų ir geresnės kokybės paslaugų, ir privatus verslas, kuriam apribojama galimybė dalyvauti rinkoje.
Už neteisėtą savų įmonių protegavimą būtina bausti. Privatiems ūkio subjektams už Konkurencijos įstatymo pažeidimus yra taikomos didelės piniginės baudos. Viešojo administravimo subjektams būtina taikyti panašias sankcijas. Iškraipantys konkurenciją privalo žinoti, kad už tai gresia reali atsakomybė. Nes dabartinė situacija tokia, kad valdžios institucijos nesilaiko taisyklių, kurias pačios sukūrė.
Tiesa, yra problema, kad paskyrus baudą institucijai, mokesčių mokėtojų pinigai paprasčiausiai bus perdedami iš vienos institucijos biudžeto į kitą. Tai neatlygintų žalos nei vartotojams, nei verslui. Tačiau šioje situacijoje, visų pirma, svarbu pasiekti atgrasymo efekto, nes šiuo metu įstatymo pažeidimas tiesiog nesukelia jokių veiksmingų pasekmių.
Piniginių bausmių viešojo administravimo subjektams praktika nebūtų nauja. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybė viešojo administravimo subjektui paskirti baudą už šio įstatymo pažeidimus. Siekiant sumažinti valdžios institucijų atliekamų konkurencijos pažeidimų, Konkurencijos įstatyme galėtų būti taikomos panašios sankcijos.
Įvedus sankcijas už valdžios institucijų įvykdytus konkurencijos pažeidimus, padidėtų šių institucijų atsakomybė. Pareigūnai, žinodami apie gresiančias baudas, daugiau pagalvotų prieš privilegijuodami savo įmones. Priėmus tokius įstatymo pakeitimus, galima tikėtis, kad sumažės pažeidimų skaičius. Verslui būtų lengviau lygiomis teisėmis konkuruoti su valstybės įmonėmis, o vartotojas gautų konkurencijos atnešamą naudą.
