D. Šumskis. Kaip „Vilnius veža“ pakeitė taksi rinką?

Konkurencijos tarybai priėmus sprendimą, kuriuo raginama likviduoti viešąją įstaigą „Vilnius veža“, pasigirdo nuomonių, kad į Konkurencijos įstatymą pasižiūrėta itin procedūriškai ir kad nugalėjo – šešėlis. Sostinės meras tikina, kad „Vilnius vežė, veža ir veš“, o savivaldybės taksi šalininkai regi, kaip „Vilnius veža“ padėjo į dienos šviesą ištraukti dalį taksi rinkos šešėlio ir kartu pagerino paslaugų kokybę. Taigi  – savivaldybė nubausta už gerus darbus? Ar tikrai?

Teigiama, kad iki 2012 metų beveik visas taksi verslas buvo šešėlyje, o ši sostinės įmonė padėjo verslą legalizuoti. Be to, buvo sukurta 200–300 naujų darbo vietų, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.

Keista, kad savivaldybė prisiskiria sau kovos su šešėliu laurus. Su šešėliu kovojo ir vis dar kovoja prokurorai ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai, kad savivaldybės administracija turi bendradarbiauti su valstybinėmis įstaigomis, tiriančiomis mokesčių slėpimą ar kitas nelegalias veiklas, tiesiog natūralu. Tai yra savivaldybės administracijos pareiga, o ne išskirtinis nuopelnas. Ir tai niekaip nesisieja su „Vilnius veža“ įsteigimu.

Teiginiai, kad „Vilnius veža“ išnaikino šešėlį, o Konkurencijos tarybos nutarimas yra „šešėlio pergalė“, yra nelogiški. Pagalvokime. Kaip savivaldybės įmonė, teikianti paslaugas už vieną iš aukščiausių tarifų, galėjo „išnaikinti“ daug žemesnes kainas siūlančius privačius taksistus?  Tai tolygu teiginiui, kad naminukę išnaikinsime legaliai pardavinėdami daugiau brangaus konjako.

O kaip skaidrus verslas ir į valstybės biudžetą mokami mokesčiai? Jei įmonė išsilaiko iš dotacijų, tai mokesčių mokėjimas yra tiesiog pinigų perdėjimas iš vienos valstybės kišenės į kitą, dalį jų pametant. Nepamirškime, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra nustačiusi pažeidimų dėl „Vilnius veža“ atliktų pirkimų. Tai reiškia, kad lėšos, kuriomis „Vilnius veža“ traukiamas iš skolų liūno, buvo panaudojamos nepraktiškai ir pažeidžiant teisės aktus. Akcentuoti, kad kai kurios taksi įmonės slepia mokesčius, ir užsimerkti prieš tai, kaip savivaldybė nesėkmingai tvarkosi šioje srityje, yra veidmainiška.

Taip, „Vilnius veža“ automobiliai nauji ir niekas to fakto nenuginčys. Bet įmonė nuo pat jos įsteigimo dirbo nuostolingai. Savivaldybė savo įmonei suteikė daugiau nei milijoną finansinių dotacijų. Tai reiškia, kad nauji automobiliai ir kartu „Vilnius veža“ vairuotojų atlyginimai bent iš dalies buvo finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, o ne iš efektyviai vykdomos ūkinės veiklos. Kuri privati taksi įmonė nebūtų galėjusi prisipirkti naujų automobilių, jei jai būtų tiesiog duota keletas milijonų mokesčių mokėtojų pinigų?

Viešojoje erdvėje taip pat bandoma formuoti nuomonę, kad „Vilnius veža“ vieninteliai teikia aukštos kokybės paslaugas. Tačiau teigti, jog būtent „Vilnius veža“ paskatino kokybės gerėjimą ir inovacijas, yra neteisinga. Geresnę kokybę atneša nauji rinkos dalyviai. Jie diegia naujus atsiskaitymo būdus (pvz., atsiskaitymas bitkoinais), įvairias nuolaidų programas ir demonstruoja kitus konkurencinius pranašumus. Ir šalia viso to, šiems naujiesiems rinkos dalyviams dar reikia konkuruoti su savivaldybės  įmone ir neišsenkančiomis mokesčių mokėtojų dotacijomis.

Tad ar tikrai savivaldybė nubausta už gerus darbus? Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas nustato, kad savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Tačiau tokia įstatymo formuluotė toli gražu nereiškia, kad savivaldybei suteikiama teisė pačiai steigti savo įmonę ir suteikti jai privilegijas. Toks įstatymo interpretavimas yra tiesiausias kelias atgal į planinės ekonomikos laikus. Jei savivaldybė išduoda leidimus degalinėms, nereiškia, kad ji gali steigti savo „Vilnius pila“ degalines.

Savivaldybės kaip viešojo administravimo subjekto pareiga – sukurti taisykles, užtikrinančias skaidrią konkurenciją. Tačiau nuosavos įmonės steigimas, jos subsidijavimas ir kitų privilegijų teikimas gali būti vadinamas daug kaip, bet tikrai – ne sąžininga konkurencija.

Apibendrinimas toks: savivaldybės įmonė dirbo ne tik nuostolingai, bet dar buvo remiama ir iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei dalis taksi verslo Vilniuje ir buvo ištraukta iš šešėlio, tai ne savivaldybės iniciatyvos dėka, o dėl sėkmingų teisėsaugos institucijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų. Paslaugų kokybę mieste kelia ne savivaldybės įmonė, o padidėjusi kokybės paklausa. Priežasčių, kodėl „Vilnius veža“ turėtų egzistuoti tiesiog – nėra. Jų nebuvo ir nuo pat įmonės įsteigimo. O Konkurencijos taryba kaip tik pasižiūrėjo į šią situaciją ne formaliai ir procedūriškai, o iš esmės.