Nuo 2016 metų įsigalios Farmacijos įstatymo pataisa, numatanti, kad dalis vaistinių, kurios negalėjo ar nespėjo pertvarkyti filialų (pvz., išplėsti patalpų ploto), bus priverstos juos uždaryti. Vaistinėms patiriant papildomas išlaidas dėl filialų pertvarkymo ar sumažėjus jų skaičiui vaistų prieinamumas gali pablogėti.
Pastaraisiais metais matomas vaistinių skaičiaus mažėjimas. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, 2008 – 2014 metais 135 vaistinės nutraukė veiklą, sumažėjo ir nepriklausomų vaistinių, ir vaistinių tinklų plėtra. Tokią situaciją iš dalies lemia nuolat griežtinama vaistinių veikla, t. y. daugybė priimtų reguliavimų, kurie apsunkina vaistinių veiklos sąlygas. Dažnai reguliavimai labiau neigiamai paveikia būtent mažąsias vaistines, dėl to ir turime, tokią situaciją, kad kai kurios mažosios vaistinės, siekdamos išsilaikyti rinkoje, jungiasi prie didžiųjų tinklų, veikia pagal franšizės ar kitokias sutartis.
Pavyzdžiui, jei iki vaistų antkainių reguliavimo įvedimo mažosios vaistinės įsigydamos vaistus iš didmenininkų gaudavo nuolaidas, tai po vaistų antkainių įvedimo išsiderėti dėl vaistų nuolaidų tapo sunkiau arba iš vis nebeįmanoma.
Kita įvesta prievolė – vaistinėje privalomai turėti kompensuojamuosius vaistus. Tai įpareigoja vaistines turėti ir tų vaistų, kurie yra mažiau paklausūs arba iš vis nepaklausūs (nepopuliarūs). Tai didina vaistinių sąnaudas, nes neparduoti vaistai, pasibaigus jų galiojimo laiku, yra nurašomi ir vaistinės prisiima dėl to patirtus nuostolius. Negana to, ministerija planuoja plėsti privalomų kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir įvesti privalomą nekompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dėl to su didesnėmis finansinėmis problemomis susidurtų ypač mažosios rajoninės vaistinės, kur mažiau gyventojų ir vaistų paklausa yra mažesnė. Nors, toks reguliavimas net nėra būtinas. Vaistinės pačios yra suinteresuotos turėti geriausią asortimentą. Jei vaistų ir trūksta, jie užsakomi ir pristatomi vos per kelias dienas. O dabar turime – sunaikintus vaistus, išaugiausias vaistinių sąnaudas ir stebimės, kodėl vaistų kainos nemažėja.
Prievolė vaistinėje vaistininkui žodžiu ir monitoriaus ekrane pasiūlyti pigiausią vaistą taip pat sukelia papildomą naštą vaistinėms. Monitorių įsigijimas ir priežiūra, programų įdiegimas ir kt. reikalauja papildomų lėšų. Svarbu tai, kad ši prievolė nepakeitė daugelio pirkėjų įpročių, dalis žmonių ir toliau renkasi jiems žinomus ar įprastai naudojamus vaistus. Niekas nesiginčija, kad pirkėjas turi turėti galimybę pasirinkti pigiau kainuojantį vaistą, tačiau tai turi būti suderinta su jo paties pasirinkimu, o ne valdžios primesta prievole pasiūlyti rinktis ar parduoti vieną ar kitą vaistą.
Negana to, Ydingų reguliavimų, kurie negerina vaistų prieinamumo, o blogina rinkos dalyvių veiklos sąlygas yra ir daugiau. Dar visai neseniai buvo planuojama apriboti vaistų nuolaidų reklamą, t. y. uždrausti žmonėms gauti informaciją apie mažiausias vaistų kainas. Gerai tai, kad tokių planų kol kas atsisakyta. Be to, Seime jau kelią skinasi Farmacijos įstatymo pataisos, kuriose numatyta įteisinti slaptus tikrinimus vaistinėse. Ministerija taip pat neatsisako planų plėsti vaistinėje būtinų turėti vaistų sąrašą. Jau dabar akivaizdu, kad tam tikri reguliavimai „nesuveikė“, sukelia neigiamas pasekmes ir įvedant naujus reguliavimus į tai nėra atsižvelgiama. Juk dar labiau griežtinant rinkos dalyvių veiklą, nuo to vaistai tikrai nepigs.
