Šešėlyje, nuo kurio kenčia valstybės biudžetas ir visi gyventojai, vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos. Ne viena Vyriausybė bandė ištraukti iš jos tai milijardą, tai bent pusę, tai aštuonis šimtus tūkstančių eurų. Tačiau iki šiol sekėsi sunkiai. Nelegalioje rinkoje ir toliau sukasi apie 26 proc. pridėtinės vertės. Kodėl taip yra? Kas trukdo įveikti arba bent jau sumažinti šešėlinę ekonomiką? Apie tai su šią problemą nuolat tyrinėjančiu Lietuvos laisvosios rinkos viceprezidentu, ekspertu Vytautu ŽUKAUSKU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS.
Ne kartą esate analizavęs šešėlinės ekonomikos priežastis. Kokias svarbiausias išskirtumėte? Kaip ji atsiranda?
– Šešėlinė ekonomika dažniausiai įsigali tuomet, kai įstatymais apribojama žmonių darbinė veikla. Pagrindinė jos atsiradimo priežastis – didžiuliai mokesčiai ir valstybinis reguliavimas, įvairūs ribojimai. Nuo jų kai kurie žmonės ir slepiasi šešėlyje. Visiškai neatsitiktinai didžiausias šešėlis yra tuose sektoriuose, kurie labiausiai apmokestinti. Žmonės visuomet bus labiau linkę veikti nelegaliai, jei pragyvenimo lygis yra žemas, piliečiai nepasitiki valdžia, yra nepatenkinti jos darbu, jei efektyviai neveikia kontrolės institucijos.
Kokiose šalies ūkio srityse šiuo metu labiausiai yra išplitusi ši blogybė?
– Išskirčiau tris pagrindinius šešėlinės ekonomikos sektorius. Pirmiausia – akcizinės prekės: cigaretės, alkoholis, degalai. Antra – darbo rinkos šešėlis, kai žmonės dirba nelegaliai, tai yra be darbo sutarties, arba dalį savo atlyginimo gauna vokelyje. Trečia šešėlio rūšis – įvairios neapskaitytos žmonių ar įmonių pajamos.
Kodėl būtent šiose šakose?
– Šiuose sektoriuose šešėlis pirmiausia atsiranda dėl to, kad jie yra stipriai apmokestinti. Pavyzdžiui, cigaretės apmokestintos net iki 80 proc. Dirbdami iš savo atlyginimo susimokame apie 40 proc. mokesčių! Legali ir šešėlinė veikla nuolat konkuruoja. Kuo labiau mokesčiais ar reguliavimais apsunkiname legalią ekonomiką, tuo daugiau ji traukiasi į šešėlį.
Vargu ar dauguma žmonių, perkančių iš šešėlinės ekonomikos atstovų įvairias prekes ar besinaudojantys jų nelegaliai teikiamomis paslaugomis, nežino, kad daro žalą valstybei, tačiau tai nesustabdo jų pasirinkimo. Kodėl? Ar keičiasi šis suvokimas?
– Yra daug įvairių priežasčių, kodėl žmonės veikia šešėlyje. Vieni čia randa savo pajamų šaltinį (pvz., kontrabandą). Kiti nori sutaupyti mokesčiams ir daugiau uždirbti. Treti veikia šešėlyje todėl, kad dirbdami legaliai tiesiog neišsilaikytų ir bankrutuotų arba nerastų darbo. Dar kitiems veikla šešėlyje gali būti savotiškas protestas prieš valdžią. Yra ir tokių, kurie net nenori gauti legalių pajamų, nes būtų sumažintos jų socialinės išmokos.
Kad ir kaip būtų apmaudu, Lietuvoje vis dar didelė dalis visuomenės pateisinta šešėlinę ekonomiką. Pastebima tendencija: kai ekonominė situacija šalyje gerėja, šešėlis toleruojamas vis mažiau. Tačiau užgriuvus ekonominei krizei, visuomenė jam tampa labiau pakanti.
Kuriuose Lietuvos regionuose dažniausiai į automobilių bakus pilami kontrabandiniai degalai, rūkomos nelegaliai įvežtos cigaretės, vartojami neapmokestinti alkoholiniai gėrimai? Ar kas nors čia keičiasi į gerąją pusę?
– Šešėlinė ekonomika daugiau ar mažiau yra tolygiai paplitusi visoje Lietuvoje. Šiek tiek ji mažesnė didžiuosiuose miestuose. Ten žmonių pragyvenimo lygis paprastai būna kiek aukštesnis ir jie gali sau leisti pirkti legalias prekes. Nelegalių rūkalų daugiau vartojama tuose Lietuvos regionuose, kurie yra arčiau pasienio su Rusija ir Baltarusija. Tačiau apskritai Lietuva nedidelė šalis, todėl didelių skirtumų pagal regionus nėra.
Viename iš jūsų instituto tyrimų pabrėžta, kad kas penkta surūkyta cigaretė – kontrabandinė. Kaip tai nustatoma?
– Nelegali cigarečių rinka nustatoma pagal vadinamąjį tuščių pakelių tyrimą. Jo metu viešose vietose yra renkami išmesti cigarečių pakeliai ir žiūrima, ar jie buvo pirkti legaliai, ar kontrabandiniai. Pagal tai nustatoma, kokia dalis surūkomų cigarečių yra nelegalios.
Šešėlinė ekonomika egzistuoja ir kitose valstybėse. Kaip Lietuva atrodo tarp jų?
– Europos Sąjungoje Lietuva yra tarp šalių, kuriose šešėlinės ekonomikos santykinai daug. Taip yra dėl to, kad palyginti su Vakarų Europos ar Skandinavijos valstybėmis, Lietuvoje pragyvenimo lygis vis dar yra gerokai žemesnis, o mokesčiai dideli, daug įvairių reguliavimų. Žmonės dažnai nepasitiki valdžia ir yra įpratę veikti ties įstatymo riba. Įtaką daro ir tai, kad turime sieną su dviem kaimyninėmis šalimis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai ir akcizinės prekės ten yra daug pigesnės.
Ką, Jūsų manymu, galėtų ar turėtų padaryti valdžia, kad šešėlinės ekonomikos mastai sumažėtų? Gal trūksta griežtesnių priemonių arsenalo ar kokių nors kitokių poveikio svertų?
– Kovoti su šešėliu galima tik tuomet, jei suprasime, kad jis yra ne tik kriminalinė, bet ir ekonominė veikla. Labai svarbu, kad efektyviai veiktų valstybinės kontrolės institucijos, kad jos kovotų su šešėliu, baustų pažeidėjus. Tačiau ne mažiau svarbu, kad legaliai veikti būtų lengva, tuomet patys žmonės mažiau trauktųsi į šešėlį. Tam reikia, kad būtų sudarytos palankios ekonominės veiklos sąlygos, mažesni mokesčiai, kad mūsų veikla nebūtų apipinta įvairiais valstybiniais reguliavimais ir administracine našta. Tačiau dažniausiai tai pamirštama ir kova su šešėliu suprantama tik kaip baudžiamosios akcijos. Dėl to šešėlinės ekonomikos Lietuvoje vis dar daug.
