Seimas pradėjo svarstyti Socialinį modelį. Užregistruota net 600 pasiūlymų, tačiau proto balso juose – nė negirdėti. Kuriant modelį norėta užtikrinti didesnį darbo santykių lankstumą ir paskatinti užimtumą, bet rezultatas? Siūlomais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais mokesčių sistemos patrauklumas tik dar labiau pakertamas: didinami mokesčiai ir plečiamas mokėsiančių įmokas „Sodrai“ ratas.
Siūlomais pakeitimais numatoma „Sodros“ įmokomis apmokestinti smulkiuosius ūkininkus, tantjemų gavėjus, valdybų narius, padidinti mokesčius dirbantiesiems pagal terminuotąsias darbo sutartis ir t.t. Taip dar labiau išaugs darbo mokesčių našta, kuri Lietuvoje jau ir taip viršija labiausiai pasaulyje išsivysčiusių valstybių vidurkį.
Tarp siūlymų – didesni mokesčiai ir įmonių duomenų viešinimas
Jei visi Seimo narių pasiūlymai išvys dienos šviesą, dirbančiųjų laukia sunkios dienos. Siūloma socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo sumos, ne mažesnės už minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Pavyzdžiui, įmonė samdo valytoją, kuris dirba už minimaliąją algą porą valandų per savaitę arbą namo bendrija samdo 0,5 etato dirbančią buhalterę. Abiem atvejais socialinio draudimo įmokas tektų mokėti nuo MMA. Koks likimas laukia tokių valytojų ir buhalterių? Greičiausiai, juos pakeis švaros paslaugas teikiančios įmonės ir apskaitos bendrovės.
Mokesčius padidinti norima ir dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis. Siūloma padvigubinti šiuo metu galiojantį 1,1 proc. nedarbo draudimo tarifą terminuotosioms sutartims. Sutikite, keistas būdas didinti darbo santykių lankstumą, keliant mokesčius. Vadovaujantis tokia logika, galbūt reikėtų tarifą padidinti 10 kartų? Juolab, kad kalbant apie terminuotų darbo sutarčių ateitį, lankstumu čia nė iš tolo nekvepia – Darbo kodekso projekte jas sudaryti siūloma leisti tik dėl to sutarus kolektyvinėje sutartyje, o tokių sutarčių skaičius įmonėje negalės viršyti penktadalio visų sudarytų sutarčių.
„Genialios“ idėjos dar neišsemtos – siūlomas smulkiųjų ūkininkų, tantjemų gavėjų, valdybos narių, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjų, papildomų sveikatos ir gyvybės draudimo įmokų apmokestinimas įvairiomis socialinio draudimo rūšimis.
Bet ir tai ne pabaiga. Siūloma, viešinti duomenis apie daugiau kaip tris darbuotojus įdarbinusių įmonių darbo užmokesčio vidurkį ir priskaičiuotų „Sodros“ įmokų sumą. Argumentuojama, jog tai leis palyginti tam tikroje šakoje asmenims mokamo darbo užmokesčio vidurkį. Bet juk duomenys apie darbo užmokesčio vidurkius jau skelbiami Statistikos departamento tinklalapyje. Keista, kad rengėjams to negana ir jie siekia, kad šiuos duomenis skelbtų ir analizuotų dar viena valstybinė institucija.
1 000 darbuotojų turinčios įmonės darbo užmokesčio vidurkis nepasakys nieko – į vieną katilą sukris ir direktoriaus, ir vadybininkės, ir valytojos alga. Tad ir palyginimui šie duomenys bus beverčiai. Kur čia slypi pavojus? Jei jūs – IT bendrovė ir pas jus dirba vos 4 darbuotojai, o pas konkurentus – 5, skelbiamas apdraustiesiems apskaičiuotų pajamų vidurkis gali leisti lengvai nuspėti darbo užmokesčio, mokamo jūsų bendrovėje, dydį. Viešuosiuose pirkimuose, ar konkursuose tokia informacija konkurentams būtų aukso vertės.
Apie „Sodros“ lubas – tik pašnibždomis
Kol Seime žongliruojama mokesčių didinimo pasiūlymais, tai, kas iš tikrųjų pagerintų dirbančiųjų gyvenimą – “Sodros“ lubos – kelią skinasi vis sunkiau. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo viso asmens darbo užmokesčio. Tačiau, kai susergate, susilaukiate vaiko ar išeinate į pensiją, išmokos skaičiuojamos tik nuo dalies pajamų. Jei vienas žmogus į Sodrą per gyvenimą sumoka labai daug, kitas – labai mažai, jų pensijos, t.y. kiek jie gaus iš Sodros, skirsis nedaug. Tokia sistema yra nesąžininga ir skatina į Sodrą mokėti kuo mažiau.
Dabartinė neribotų įmokų ir ribotų išmokų sistema ne tik yra neteisinga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu, bet ir lemia mažesnį šalies konkurencingumą. Paskatos samdyti kvalifikuotus, daug pridėtinės vertės sukuriančius ir dėl to brangiai apmokamus specialistus – mažos. Įvesdama protingo dydžio „Sodros“ lubas (pavyzdžiui, 5 vidutinių draudžiamųjų pajamų – tokias, kokios galioja ir pensijų išmokoms), Lietuva galėtų laimėti konkurencingumo varžybas prieš Latviją, kurioje įvedus „solidarumo“ mokestį asmenims, kurių pajamos per mėnesį viršija 4000 eurų, socialinio draudimo įmokų lubos buvo de facto panaikintos.
Tačiau Seimas, rodos, nesiryš įvesti net ir anksčiau siūlytųjų 10 vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ lubų –nors ir jomis galėtų pasinaudoti vos mažiau nei 1 000 šalies gyventojų. Prie tokio Seimo narių neryžtingumo prisideda ir profsąjungos. Jų atstovai siūlo užuot įvedus „Sodros“ lubas, kartu su profsąjungomis darbdaviams steigti profesinius fondus. Net ir tuo atveju, jei Seime būtų pritarta „Sodros“ lubų įvedimui, profsąjungos siūlo jas įvesti ne per 6, o per 12 metų.
Apie taip ginančius dirbančiųjų interesus galima pasakyti tik tai, jog kai tokie „draugai“, priešų nė nereikia. Jei „Sodros“ reformos chore girdėsis vien profsąjungų atstovai, kitiems 92 proc. dirbančiųjų, nepriklausančių profsąjungoms, greitai gali tekti klausytis širdžiai nemielos melodijos.
