Valdžia žada, kad jau šių metų gruodį kai kurie mokesčių mokėtojai kišenes galės papildyti dalyvaudami pirkimo kvitų loterijoje. Žaidimo bilietą atstos prekės ar paslaugos pirkimo kvitas, registruojamas internetu.
Tiesa, loterijoje dalyvaus ne visi pirkimo kvitai, o tik gauti už prekes, pirktas turgavietėse arba prekiauti savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais skirtose viešose vietose. Taip pat bus galima registruoti kvitus, gautus už suteiktas paslaugas. Būtina nepamiršti, kad kvitai, išduoti už mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse parduotą maistą, gėrimus ar sveikatos paslaugas žaidime nedalyvaus. Be to, pirkinio suma turi viršyti 1 eurą.
Pirkimo kvitų loterija – ne šiaip pramoga gyventojams. Ją organizuojanti valdžia turi tikslą. Tai – kova su šešėliu. Logika paprasta: jei pirkėjas norės dalyvauti loterijoje, jis reikalaus kasos kvito, o tokiu atveju pardavėjas negalės neįtraukti į apskaitą pajamų, gautų už prekes ar paslaugas. Tikimasi, jog taip sumažės šešėlis.
Tačiau ar vien šia priemone įmanoma įveikti šešėlį, kuris Lietuvoje sudaro apie penktadalį bendrojo vidaus produkto? Ar jis tikrai kyla vien iš pardavėjo kaltės ir nenoro mokėti mokesčių? Kaip rodo gyventojų apklausos, pagrindinė šešėlio priežastis – dideli mokesčiai. Svarbu suvokti, kad dažnu atveju žmonės sąmoningai nelegaliai įsigyja prekių ar paslaugų, nes tai daryti pigiau. Apie 71 proc. reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių gyventojų, perkančių prekes ar paslaugas iš pardavėjų, kurie nerodo gaunamų pajamų, kaip pagrindinę tokio elgesio priežastį įvardijo tai, kad pirkti prekes ar paslaugas legaliai yra per brangu. Bet jeigu žmonės sąmoningai renkasi įsigyti prekes iš šešėlio, kyla klausimas, kaip tokį elgesį gali pakeisti pirkimo kvitų loterija?
Akivaizdu, kad pirkimo kvitų loterija būtų veiksminga kovos su šešėliu priemonė, jei tikimybė laimėti prizą nusvertų galimas sutaupytas lėšas nelegaliai įsigyjant prekes ar paslaugas. Žadami piniginiai prizai, siekiantys 10 savaitinių laimėjimų po 200 eurų ir vieną mėnesinį, vertą 5000 eurų, išties nudžiugintų dalį gyventojų. Tačiau ar tikrai galimybė laimėti loteriją bus tokia didelė, o patys prizai – tokie viliojantys, kad priverstų gyventojus rinktis brangesnes prekes, prašyti pirkimo kvito ir papildomai gaišti laiką jį registruojant?
Tikėtina, jog pirkimo kvitų loterija bus efektyvi tik tais atvejais, kai pirkėjas žinos, kad dalyvauja neapskaitomame sandoryje. Tada, pavyzdžiui, restorane išduotą nefiskalinį kvitą pardavėjas turės pakeisti tikru ir „įmušti į kasą“. Tačiau kažin ar tie, kurie perka nelegalią prekę, apsigalvos, kad išbandytų laimę loterijoje.
Kaip rodo panašias loterijas jau rengiančių šalių patirtis, tokio tipo lošimai greitai nusibosta ir jų poveikis smarkiai sumažėja. Štai Slovakijoje unikalių vartotojų, dalyvaujančių pirkimo kvitų loterijoje, skaičius per pusę metų smuko 4 kartais. Tai savaime suprantama – iš pradžių įdomu pabandyti, bet retas asmuo norės dalį savo laisvalaikio skirti pirkimo kvitų duomenims į kompiuterį surašyti. Ir tie pirkimo kvitai nėra taip lengvai įveikiami paprastam mirtingajam. Prie teikiamų taisyklių prisegti net šeši skirtingi kvitų pavyzdžiai, rodantys, kur ieškoti kvito numerio, kasos aparato numerio ir datos. Teks pasistengti ir juos rūšiuojant – loterijoje dalyvaus tik atitinkamos savaitės ar mėnesio kvitai. Be to, reikės nesupainioti žaidime dalyvaujančių ir nedalyvaujančių pardavėjų, t. y. prekybos tinklų, vaistinių, degalinių, kvitų.
Ar pirkimo kvitų loterija duos naudos, sužinosime tik 2018 metais. Tiesa, išskirti, ar mokesčių daugiau surenkama dėl loterijos, ar dėl ekonomikos augimo, ar kitų kovos su šešėliu priemonių, bus nepaprasta. Belieka tikėtis, kad valdžia neužsižais su kvitų loterija ir pagaliau imsis tikrųjų šešėlio priežasčių – didelių mokesčių. Juk loterija – tik trumpalaikė poveikio priemonė. Nekeičiant požiūrio į sistemines šešėlio priežastis neverta tikėtis pergalės.
