Ž. Šilėnas: Apie maisto kainas, prekybos centrus ir konkurencijos komisijas: perspektyva iš Jungtinės Karalystės (0)

Jei kada atkreipėte dėmesį tai Europos šalių vėliavų spalvų gamoje dominuoja raudona, balta ir mėlyna, kaip ir JAV. Prekybos tinklai taip pat mėgsta šias spalvas. Neatsitiktinai pvz. „Maxima“ tinklas, arba „Tesco“ pasirinkę būtent šias spalvas.

Tačiau panašumai nesibaigia ties spalvų gama. Neseniai ir Lietuvoje, ir UK konkurencijos tarnybos skelbė savo tyrimų duomenis (abejais atvejais – preliminarius) apie situaciją maisto produktų rinkoje. Šiuo aspektu UK tyrimas paminėjo keletos įdomių ir drąsių išvadų.

„Žemos ar net mažiau nei už savikaina parduodamos prekės nėra „predatory pricing“ kuriuo stengiamasi iš rinkos išstumti mažas parduotuves. Be to, tokia kainodara neturi ženklaus poveikio mažesniems pardavėjams. (tiesa tekstas šioje vietoje truputį neaiškus – Below-cost selling by national retailers is not part of a predatory strategy aimed at convenience stores or specialist stores and is not having significant unintended effects on smaller stores.)“ Kaip ir galima būtų tikėtis, tokių tyrimų iniciatorių – smulkaus verslo atstovų tokios išvados netenkina.

„Slapta (nelegali) koordinacija tarp prekybos tinklų nevyksta, tačiau tiekėjai keičiasi informacija, kokiomis galutinėmis kainomis pardavinėjama jų produkcija skirtingose prekybos tinkluose“. Išvada turbūt teisinga, bet, manau, tuo pat metu neaktuali. Galutinės produktų kainos nėra jokia paslaptis; o kartais tos informacijos, kiek kainuoja šoninė su kaulu yra gal net ir per daug.

„Konkurencijos taryba yra susirūpinusi, kad pardavėjai dalį kaštų gali perkelti ant tiekėjų“. Vėlgi, visiškai įmanoma, tačiau nesuprantu, kodėl tai turėtų kelti susirūpinimą. Natūralu, kad produkto ciklas gali veikti visuose jo lygiuose dalyvaujančias kompanijas ir nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl visos kompanijos turėtų būti veikiamos vienodai. Taip, prekybos centrai turi ir naudojai rinkos galia. Lygiai tai pat, kaip tuo naudojasi visi kiti rinkos veikėjai. Bandyti panaikinti natūraliai sukurtą rinkos galią, tolygu bandyti panaikinti skirtumus tarp individų.

Tačiau vienas iš keisčiausių siūlymų yra priversti prekybos centrus parduoti jų turimą ir nenaudojamą žemę tose vietose, kur konkurencija tarp prekybos centrų yra nepakankama (esą prekybos centrai yra supirkę didžiulius žemės plotus, kurių jie nenaudoja, tačiau tai trukdo šalia įsikurti konkurentams). Šis siūlymas netinkamas begalyje lygių. Galima tik paklausti, kodėl prekybos centrai galėjo supirkti tuos didelius plotus. Matyt todėl, kad iki ten įsikuriant prekybos centrui ta žemė lygiai taip pat buvo nenaudojama.

Tačiau turint galvoje, kad biurokratinės institucijos seminaruose keičiasi patirtimi ir „sekmės istorijomis“, nenustebčiau, jei po kiek laiko panašus siūlymas atsiras ir Lietuvos teisinėje sistemoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

11 + fifteen =