Kai naujoji koalicija „paėmė valdžią“ ir valstybės finansuose atrado 4 milijardų skylę, ji tarė: „naštą pasidalinsime perpus: 2 milijardais pakelsime mokesčius, 2 milijardus sutaupysime karpydami viešojo sektoriaus išlaidas.“ Dabar jau žinome, kad mokesčiai tikrai buvo stipriai pakelti. Ar pavyks surinkti 2 milijardus – galiu lažintis, kad ne. Taip pat žinome, kad viešojo sektoriaus išlaidos 2009 m. lyginant su 2008 m. padidėjo 400 milijonų. Kaip gi čia taip – karpė, karpė, o nukirpo kad pailgėtų? Labai jau primena multiplikacinio filmuko herojų vardu Satrebla. Tikrasis jo vardas buvo Albertas, tačiau atvirkščiai įdėjus sraigtelį, tam žmogeliukui viskas tapo atvirkščiai. Kaip čia taip yra, kad taupymas valdžioje reiškia išlaidų kėlimą?
O yra štai kas. Valdžia karpė ne išlaidas, o savo užgaidas. Užgaidų sąrašas buvo ilgas, jį sutrumpino. Ir tik tiek. Įsivaizduokime įmonę, kuri ketino plėstis. Pirkti naują įmonę, priimti naujų darbuotojų, atnaujinti gamybą. „Taupymas“ satrebliškuoju būdu yra tokių planų atsisakymas. Niekas nepasikeičia, tik svajonės lieka svajonėmis. Sutaupei svajonę kitam kartui. Arba įsivaizduokime šeimą. Ji įprastai nevažiuoja į Karibus atostogų ir turi vieną automobilį. Norėtų tris kartus per metus atostogauti Karibuose, o taip pat persikelti į erdvesnį butą ir nusipirkti dar vieną automobilį, pageidautina prabangų. Satrebliškasis taupymas būtų nekeisti savo gyvenimo standarto, viskas liktų kaip buvę, nei padidėtų, nei sumažėtų. Tačiau gi kiekvienas suprantame, kad tai nėra joks taupymas. Taupymas yra tada, kai atostogų važiuodavom, o dabar nebevažiuosime, kai automobilį turėjome, o dabar jį teks parduoti, kai įmonėje dirbo 100 žmonių, o lieka 80, kai alga buvo 1000, o dabar tegauni 800.
Fantastiškuoju satrebliškuoju valdiškuoju būdu galima sutaupyti milžiniškas sumas. Kad ir 100 milijardų. Tereikia tik smagiai pasvajoti apie naujas mokyklas, darželius, dosnias socialines išmokas, pakeltas algas, naujus pastatus ir panašiai – o po to viso šito nedaryti – ir sutaupei! Valdžia ir šiandien, krizės ir visuotinio taupymo metu, 400 milijonų pakėlusi savo išlaidas nenustoja pabrėžti, kad sutaupė, kad buvo solidari su tais, kuriems mokesčiai pakelti ne sapne, o gyvenime. Prie šios temos matyt grįšime dar ne kartą. Juk tai chrestomatinis žmonių mulkinimo pavyzdys, įtrauktinas ne tik į Vikipediją, bet ir į mokslines studijas. O kol toks satrebliškasis taupymas nėra įrodytas, gal valdantiesiems vertėtų praeiti patikrinto nesatrebliškojo taupymo stažuotę, kad ir dėlkrizės darbo netekusių GYVŲ žmonių šeimoje.
