Jau antrus metus, nauji Lietuvos tėveliai gali džiaugtis dvejus metus išmokamomis motinystės (tėvystės) pašalpomis. Pašalpos dydis priklauso nuo pašalpą gaunančio asmens kompensuojamojo uždarbio, tad nenuostabu, kad žmonėms atsirado didžiulė paskata gauti kuo didesnį atlyginimą. Praeitų metų pabaigoje Sodros darbuotojai prabilo apie vieša paslaptimi buvusius sukčiavimus, kuomet darbuotojų atlyginimai pagal susitarimą pakeliami taip, kad darbuotojas gautų didesnes pašalpas.
Šiandienos Lietuvos ryte rašoma apie neįtikėtiną skambutį, kurio iš „Sodros“ susilaukė viena Kauno baldų gamybos įmonės savininkė ir direktorė. Metų pabaigoje padidėjo jos ir dviejų pavaldinių alga, o tai „Sodros“ atstovei pasirodė įtartina: „„Sodros“ atstovė klausinėjo, kodėl didinami darbuotojų atlyginimai, ir perspėjo, kad informacija apie įmonės veiklą bus perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams.“ „Sodrai“ įtarimus sukelti gali visos didėjančios algos, nesvarbu, ar jas gauna vyras ar moteris – juk abi lytys yra tinkamos motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti.
Čia reikia atskirti du dalykus – vienais atvejais pas giminaičius ar draugus įdarbintos moterys algas gauna ant popieriaus, tačiau faktiškai jos išmokamos nėra; kitais atvejais asmuo dirba tą patį darbą, tačiau bendru susitarimu jo(s) atlyginimas padidėja. Pirmasis variantas yra nusikaltimas, tačiau dėl antrojo verta diskutuoti, nes įrodyti sukčiavimą nėra lengva. Kaip atskirti, kada
atlyginimas padidėjo susitarus, o kada jis buvo pakeltas darbdavio iniciatyva, pvz. jam net nežinant apie būsimą tėvystę? Be to, įvesdama atlyginimo kompensavimo mechanizmą ir padidindama kompensavimo lygį (kaip kad buvo daroma per pastaruosius keletą metų), valdžia pati paskatino tokius žmonių sukčiavimus.
Įsivaizduokime, kad per dvejus metus gaunamų pašalpų suma yra kaina, už kurią valstybė nusiperka vaiko gimimą. Jeigu vaiko tiekėją (būsimą mamą) kaina tenkina, ji nutaria gimdyti. Tarkim, kaina, kurią Agnė norėtų gauti už vieną vaiką turėtų viršyti 50 000 Lt., o už mažesnę kainą ji vaiko negimdys. Agnė uždirba 1 500 Lt. per mėnesį, tad suma, kurią ji gautų 2 m. motinystės atostogų laikotarpiu siekia tik 33 300 Lt. (1 500 *12 + 1 500 * 0.85 * 12; nediskontuojant). Taigi, Agnė nebando pastoti ir lieka dirbti savo darbe. Bet ji sužino, kad yra galimybė susitarti su darbdaviu ir pasididinti atlyginimą. Sudarius paprastą lygtį ji apskaičiuoja, kokio dydžio atlyginimui esant valstybė jai išmokėtų 50 000 Lt.:
12 * X + 12 * 0.85 * X = 50 000
22,2 X = 50 000
X = 2 252
Taigi, jos naujasis atlyginimas turėtų būti bent jau 2 252 Lt. per mėnesį. Toliau seka laiminga istorijos pabaiga…
Nepamirškime, kad pagrindinis motinystės (tėvystės) pašalpų tikslas yra didinti Lietuvos gimstamumą. Agnei ir jos darbdaviui nesukčiavus, jos vaikas nebūtų gimęs. Nepateisinu tokių sukčiavimo atvejų, tačiau tik noriu atkreipti dėmesį, kad ką valdžia subsidijavo – tą ir gauna.
