SANTRAUKA:
Tarpbiudžetinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymas vykdomas atskaitant ekonomiškai pajėgesnių savivaldybių (donorių) gyventojų pajamų mokesčio dalį į Valstybės iždo sąskaitą ir tokiu būdu sukauptas lėšas perskirstant nepakankamai pajamų surenkančioms savivaldybėms (gavėjoms) remti.
Daugumoje savivaldybių lėšos, gautos perskirstant GPM mokesčio pajamas, sudaro beveik penktadalį viso savivaldybės biudžeto, o kai kuriose savivaldybėse (Alytaus raj., Neringos ir Kalvarijos) – net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šios savivaldybės yra labai priklausomos nuo perskirstymo būdu gaunamų papildomų GPM pajamų.
Lietuvoje yra tik trys savivaldybės donorės – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto. Dėl GPM mokesčio pajamų perskirstymo 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybė neteks apie 191 mln. eurų GPM pajamų, Klaipėdos miesto savivaldybė – apie 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – apie 8 mln. eurų.
Tarpbiudžetinis GPM mokesčio perskirstymas sukuria šias problemas:
- Savivaldybės donorės po perskirstymo atsiduria blogesnėje finansinėje situacijoje nei remiamos savivaldybės gavėjos. Savivaldybėse donorėse vienam gyventojui tenkančios biudžeto pajamos ir išlaidos yra gerokai mažesnės nei savivaldybėse gavėjose.
- Mažėja paskatų ekonomiškai silpnesnėms savivaldybėms ieškoti savarankiškų savo ekonominės, finansinės ir socialinės padėties gerinimo būdų, nes, pagerėjus situacijai, remiamos savivaldybės gali netekti perskirstymo būdu gaunamų papildomų GPM pajamų.
- Nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatyta savivaldybėms tenkanti skirtinga GPM dalis, tarpbiudžetinių GPM lėšų perskirstymas gali būti vykdomas neproporcingai.
