│IQ, Nr. 3(48), 2014 kovas│
Europos Komisija sausio pabaigoje pateikė savo viziją, kaip toliau Europos Sąjunga turėtų kovoti su klimato kaita po 2020 metų. 2020-asiais baigiasi dabartiniai numerologija grįsti tikslai: 20 proc. CO2 emisijų sumažinimas, 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių, 20 proc. didesnis energijos efektyvumas. Be to, Komisija nori turėti šalių narių pritarimą tolesnei žaliajai politikai prieš prasidedant 2015 metų tarptautinėms deryboms dėl kovos su klimato kaita. Kas gi išdėstyta tame siūlyme?
Pirmas ir esminis siūlymas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 40 proc., lyginant su 1990-ais metais. Nemažai ES šalių nepasiekė ir, greičiausiai, nepasieks įsipareigojimų sumažinti emisijas 20 proc. iki 2020 metų, o Komisija jau siūlo juos dvigubinti.
ES pramonei 2020 metų tikslai kirto skaudžiai. Tiesą pasakius, ES pramonei kirto „tobula audra“. Pirma, išaugo pasaulinės energijos kainos. Antra, dėl klimato tikslų tam tikri ekonomiškai atsiperkantys energijos šaltiniai, pvz., anglys, tapo nebenaudotini. Trečia, kadangi buvo iškelti privalomi tikslai pasiekti 20 proc. atsinaujinančių šaltinių naudojimo, šalys pradėjo subsidijuoti ekonomiškai neatsiperkančios energijos gamybą. Visi tai reiškė vieną – energija pramonei pabrango. Ir pabrango daug daugiau, nei konkurentams Vakaruose (JAV) ar Rytuose (Kinija).
Todėl dalis įmonių ir fabrikų, kurie anksčiau veikė Europoje, dabar veikia ne Europoje. Žiūrint iš globalios CO2 emisijų pusės – niekas nepasikeitė. Šiltnamio dujų išmetimai į atmosferą vyksta ne Europoje, o už jos ribų. Skirtumas tik tas, kad prekės gaminamos, atlyginimai gaunami, gyvenimai gerėja – irgi už Europos ribų. Žaliųjų pastoviai kartojamas šaukinys, kad Žemė yra viena planeta, ironiškai atsisuka kitu kampu. Europoje galima kurti (o gal net ir sukurti) organinę – ekologinę – žaliąją utopiją (ar – mano, kaip šio komentaro autoriaus, vertinimu – distopiją), bet pasauliui tai neturės jokios įtakos.
„O kaip žaliosios ekonomikos sukuriamos darbo vietos?“, paklaus ne vienas. „Juk visi politikai sakė, kad tai – Europos rytojus“, paantrins kitas. Kas jau kas, bet lietuviai turėtų būti iki soties atsiklausę kalbų apie ėjimą į šviesų rytojų. Jei rimčiau, tai „žalieji“ darbai dažnai naikina kitus darbus. Viena vertus, dirbtinai pabranginta energija skatina kurtis įmones, gaminančias „žalią“ energiją ar jos įrenginius. Kita vertus, pabranginta energija paskatina užsidaryti energijai imlias ūkio šakas. Tad net jei scenarijus klostosi pačiu geriausiu ir optimistiškiausiu būdu, žalieji darbai tik pakeičia esamus darbus, o ne sukuria naujus.
Realybėje viskas yra daug liūdniau. Štai Heritage fondo (JAV) analizė rodo, kad viena nauja darbo vieta „žaliojoje ekonomikoje“ sunaikina 2,2 darbo vietas kitose ūkio šakose. Kad „žalieji“ darbai naikina kitas darbo vietas pripažįsta ir pati Europos Komisija. Prognozuojama, kad prisiėmus tikslą sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 40 proc., bus prarandamos darbo vietos pramonėje, kasyboje, metalurgijoje ir kitose ūkio šakose. Ir nereikia išvedžiojimų apie tai, kaip „žalioji energetika“ išspręs nedarbo problemą Europoje.
Tiesa, reikia vieno patikslinimo. Yra atsinaujinančios energetikos šakų, kurios yra konkurencingos ir atsiperkančios. Ten gaminama energija ir darbo vietos turi tik teigiamą poveikį. Jos puikiai vystysis ir be valdžios įsikišimo, pvz., biokuras Lietuvoje. Ir kalbame nebūtinai apie centralizuotą šildymą. Malkos krosnyje yra ekonomiškai atsiperkantis atsinaujinančios energijos panaudojimo būdas žinomas nuo senų senovės.
Grįžkime prie Komisijos propaguojamų „žaliųjų“ darbo vietų. Poveikio vertinimo dokumentas savyje slepia mažytę detalę. Skaičiuojant, kiek žaliosios priemonės sukurs naujų darbų ir darbo vietų yra daroma prielaida, kad labiau apmokestinant CO2 emisijas, lygiagrečiai būtų mažinami mokesčiai darbo jėgai. Kitaip tariant, visos šnekos apie „žaliąsias“ darbo vietas remiasi prielaida, kad bus mažinami pajamų mokesčiai!
Taigi, žaliosios svajos leidžiasi žemėn. O dabar, atsakykite sąžiningai. Tikite, kad padidinus mokesčius CO2 Lietuvos valdžia puls mažinti, pvz., gyventojų pajamų mokestį? Turiu pasiūlymą, kuris ir didins darbo vietų skaičių, ir nevers užsidaryti pramonės įmonių. Sumažinkite mokesčius darbo jėgai jau dabar! Be jokių žaliųjų įsipareigojimų.
