Diskusijos apie energetiką Lietuvoje dažniausiai vyksta viena kryptimi: „Ką čia dar pastačius?“ O esminė problema – Lietuvoje energija yra brangi – geriausiu atveju yra tik pretekstas statyboms pateisinti.
Bet elektros energija vartotojams yra brangi ne dėl to, kad pati elektros energija yra brangi. Jau dabar rinkoje elektra kainuoja tik apie 15 ct/kWh. Lygiai tiek pat – 15 ct – kainuoja mokesčiai (Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) ir PVM). Dar panašiai kainuoja energijos persiuntimas ir skirstymas. Tai ir yra viena esminių problemų – energija pabrangsta jau Lietuvos teritorijoje. Net jei kažkas mosteltų burtų lazdele ir Lietuvoje pastatytų elektrinę, kuri energiją gamintų už dyką, vartotojai vis vien mokėtų apie 30 ct.
Kita problema – pramonė už elektros energiją sumoka per daug. Jei palygintume „Eurostat“ duomenis, kiek įmonės išleidžia vidutiniškai vienai kilovatvalandei, paaiškėtų keletas nerimą keliančių momentų. Daug energijos naudojantys vartotojai Lietuvoje už vieną kilovatvalandę moka vidutiniškai trečdaliu daugiau nei ES vidurkis (skaičiuojant be PVM ir kitų susigrąžinamų mokesčių). Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Italija. Lietuvos įmonė, sunaudojanti 50 000 MWh, per metus išleis apie 22 mln. Lt elektros energijai. Palyginimui, Estijoje – apie 14,4 mln. Lt. Beje, energijos kainos Estijoje nėra kuo nors išskirtinės. Jos – tik apie 10% mažesnės nei ES vidurkis. Dar 15-oje ES šalių šios vidutinės kainos yra žemesnės nei Estijoje.
Jei palygintume, kiek vidutiniškai elektros energijai išleidžia daug ir mažai sunaudojantys komerciniai vartotojai, į akis krenta ir kitas Lietuvos išskirtinumas. Paprastai ES tos pačios šalies stambiems vartotojams viena kilovatvalandė atsieina perpus pigiau nei smulkiesiems. Estijoje – 30% pigiau, o Lietuvoje – tik 10%. Patikslinsiu, čia lyginami smulkūs ir stambūs komerciniai vartojai, o ne buitiniai ir komerciniai vartotojai. Taigi kalboms apie „socialiai orientuotus tarifus“ čia vietos tikrai nėra. Ką daryti? Mažinti tarifus stambiems ir didinti smulkiems? Ne.
Stambūs vartotojai, kurių išlaidos mažesnės, dažnai tiekia energiją savo įmonėms gamindami patys. Ne viena Lietuvos įmonė irgi yra investavusi į elektros energijos gamybą savo reikmėms. Bet šių investicijų prasmę griauna tai, kad įmonių pasigaminamai elektros energijai yra užkraunamas VIAP „mokestis-nemokestis“. Investuoji savo pinigus į savo elektrinę tam, kad susimažintum savo išlaidas energijai, nes nori būti konkurencingesnis ir išlikti rinkoje? Už tokią „saviveiklą“ susimokėk papildomai! Tokiomis sąlygomis didelei įmonei tiesiog nėra iš kur paimti pigesnės elektros energijos. Pirkti – brangu. Gaminti pačiam – dirbtinai pabranginta.
Tokios politikos vaisiai – brangi elektros energija, trukdžiai pramonės konkurencingumui ir vis garsesni pavojaus varpai didžiausioms įmonėms. Reikia nutraukti šį beprasmį karą su įmonėmis, kurios pačios investuoja į energijos gamybą. Atvirkščiai, būtina panaikinti visas kliūtis įmonėms apsirūpinti kuo pigesne elektros energija, neapmokestinti VIAP mokesčiu įmonių pasigamintos energijos. Tai sumažins kainas, paskatins investicijas ir padidins energetinį saugumą daug daugiau nei visi valdiški debatai apie valdiškas statybas.
