Pozicija. Svarbiausi Energetinės nepriklausomybės strategijos projekto trūkumai

Seimo svarstymui pateiktas Energetinės nepriklausomybės strategijos projektas (toliau – ENS) yra skirtas vien pateisinti dabartinės valdžios veiksmus energetikos sektoriuje. ENS yra per siauros orientacijos dokumentas, kad galėtų būti laikomas Nacionaline energetikos strategija. ENS pateikti problemų sprendimo būdai yra kvestionuotini arba nepagrįsti, keliantys rimtų abejonių dėl jų įgyvendinimo tikimybės ar reikalingumo.

ENS paremta milžiniškomis ir rizikingo atsiperkamumo investicijomis
1. ENS įgyvendinti reikia iki 29-40 mlrd. litų, kurių didžiąją dalį (18-24 mlrd. litų) turėtų atlikti privatūs investuotojai. Tačiau besikeičianti valstybės politika ir valdžios veiksmai privačių investuotojų atžvilgiu, pvz., įvykdytas privataus kapitalo išstūmimas elektros energetikos sektoriuje, vykdomas privačių investuotojų išstūmimas gamtinių dujų sektoriuje, sukuria situaciją, kuomet investuoti į energetiką Lietuvoje tampa rizikinga. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar į energetikos sektorių įmanoma pritraukti 18-24 mlrd. litų privačių investicijų vartotojams ir valstybei palankiomis sąlygomis.

2. Planuojamos pagrindinės investicijos (elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, suskystintų gamtinių dujų terminalas) neužtikrina žemesnių energijos kainų, o tik suteikia galimybę pirkti energiją kitose rinkose. Energija Lietuvoje atpigtų tik tuo atveju, jei tiekėjai iš kitų rinkų energiją pateiktų žemesne kaina, nei dabartiniai tiekėjai, tačiau tai tėra galimybė, o ne garantija. Tuo tarpu atliktos investicijos jau pačios savaime didintų energijos infrastruktūros kainą, taigi ir galutinę energijos kainą vartotojams.

Strategijoje yra Lietuvai nenaudingų ir prieštaringų tikslų
3. ENS siekia riboti ir branginti iš Rusijos į Lietuvą importuojamą elektros energiją taikant ES kokybės ir kilmės standartus. Toks elektros energijos kainas didinantis žingsnis yra ydingas, prieštaraujantis energijos vartotojų (gyventojų ir verslo) interesams.

4. ENS siekia mažinti gamtinių dujų naudojimą elektros ir šilumos energijos gamybai, nors to nereikalauja nei ES politika, nei kiti tarptautiniai įsipareigojimai. Tokia nuostata yra tolygi planams sukurti neigiamas sąlygas naudoti iškastinį kurą. Jau dabar tai daroma remiant energijos gamybą tik iš atsinaujinančių šaltinių, planuojama apmokestinti energijos gamybą iš gamtinių dujų. Tuo pat metu ENS numato pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Šie du tikslai yra prieštaraujantys vienas kitam: vienu metu ir siekiama drastiškai mažinti dujų vartojimą, ir didinti gamtinių dujų importo galimybes.

5. ENS numato iki 2050-ųjų visiškai atsisakyti iškastinių energijos išteklių. Toks tikslas yra nereikalingas, rizikingas, užkraunantis nepagrįstą naštą energijos vartotojams, neatitinkantis pasaulinių prognozių apie energijos šaltinių prieinamumą ir kainą. Nei viena išsivysčiusi pasaulio šalis tokiu trumpu laikotarpiu neturi panašių planų.

6. ENS numatytas „Lietuvos dujų“ išskaidymas nėra iš ES Direktyvos kylantis reikalavimas. Lietuva turi keturias alternatyvas įgyvendinti ES reikalavimus. Tuo tarpu valdžios siūlomas pats griežčiausias variantas yra skubotas, neapgalvotas, nepagrįstas ir neaptartas su visuomene.

7. „Lietuvos dujų“ išskaidymas pats savaime nepadidins konkurencijos ir neatpigins gamtinių dujų. Konkurencijai padidinti reikalingos investicijos į tiekimo alternatyvas: pvz., jungtis su Lenkija ar suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tačiau šioms investicijoms atlikti nėra būtina išskaidyti „Lietuvos dujų“ įmonės.

8. ENS numato mažinti naudotų automobilių importą. Tai pabrangintų ar sumažintų galimybes importuoti naudotus automobilius ir būtų didelis smūgis daugumai Lietuvos gyventojų, kuriems, dėl mažų pajamų (lyginant su ES vidurkiu), naudoti automobiliai iš Vakarų Europos ir JAV yra vienintelė prieinama asmeninio transporto priemonė.

Energetinės nepriklausomybės strategijos projektą reikia grąžinti tobulinti
Energetikos sektoriaus ateitis yra labai svarbi Lietuvos žmonėms, įmonėms ir ekonomikai. Todėl ENS turi būti keliami aukščiausi reikalavimai, o joje išdėstyti teiginiai ir siūlymai privalo būti įvertinti ypač kruopščiai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, dabartinis projektas šių reikalavimų neatitinka.