Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo dėl prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir jų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo projektą (11-3235-01) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projekte siūloma nustatyti aukščiausius energijos vartojimo efektyvumo kriterijus sąrašui prekių perkamų viešųjų pirkimų procese.
Pagal viešųjų pirkimų įstatymą pirkimai gali būti vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos ir kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijais. Perkančioji organizacija gali pasirinkti kriterijus konkrečiam pirkimui. Jeigu gaminio atitikimas aukščiausiems efektyvumo kriterijams leidžia sutaupyti daugiau lėšų, nei išleidžiama efektyviau energiją naudojančiam produktui, šis gaminys bus pasirenkamas vadovaujantis ir ekonominiais argumentais, todėl reikalavimai nėra reikalingi. Tačiau jeigu išlaidos gaminiui viršija potencialias santaupas dėl mažesnių energijos sąnaudų, pirkinys nepasiteisins iš ekonominės kaštų ir naudos analizės perspektyvos.
Europos Sąjungos ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES 9 straipsnio 1 dalis teigia, kad perkančiosios organizacijos turi stengtis pirkti gaminius, kurie atitinka aukščiausių veiksmingumo lygių ir aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijus. Taigi, nėra įpareigojama pirkti būtent aukščiausios efektyvumo klasės gaminius, o tik stengtis tai daryti.
Nustatant energijos vartojimo efektyvumo kriterijus Lietuvos perkančiosioms organizacijoms tikslinga atsižvelgti į ekonominį šalies išsivystymą bei kaštų ir efektyvumo santykį. Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro 58 proc. Europos vidurkio, todėl verta įvertinti ekonomines šalies galimybes taikyti aukštus kriterijus, išlaikyti priemonių proporcingumą.
Siekiant mažinti viešojo sektoriaus išlaidas vertėtų nustatyti žemesnius nei aukščiausio lygio (A arba A+++) energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijus. Aukščiausio lygio kriterijai minimaliai gerina efektyvumą, tačiau žymiai padidina produktų kainą. Atsižvelgiant į šalies ekonominį išsivystymą, aukščiausių kriterijų užsibrėžimas nėra pateisinamas. Aukštesnių nei vidutinių kriterijų taikymas taip pat leistų siekti energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Tokiu būdu energijos naudojimo efektyvumo būtų siekiama nekompromituojant taupumo kriterijų ir ekonominio efektyvumo logikos.
Išvados:
- Europos Sąjungos direktyva įpareigoja stengtis pirkti aukščiausio energijos vartojimo efektyvumo klasės gaminius.
- Pastangos turi būti proporcingos šalies ekonominiams pajėgumams.
- Aukščiausi efektyvumo kriterijai ribinį efektyvumą didina santykinai nedaug, tačiau žymiai pakelia produktų kainą.
- Žemesni energijos vartojimo efektyvumo kriterijai leistų siekti energijos efektyvumo didinimo tikslų ir taupyti biudžeto lėšų panaudojimą.
LLRI siūlo nustatyti žemesnius energijos suvartojimo efektyvumo reikalavimus atsižvelgiant į šalies ekonominio išsivystymo lygį ir Europos Sąjungos direktyvos 2010/30/ES nuostatų suteiktą pasirinkimo galimybę.
