Mokesčiai energijai: kodėl lyginimas virsta didinimu?

Pagal nauja Energijos apmokestinimo direktyvą bus apmokestinamas ne kuras, o energija. Deklaruojamas tikslas, skirtingą kurą apmokestinimas vienodai. Bet kodėl „lyginimui“ pasirinktas didžiausias tarifas? Kodėl „lyginama“ mokesčių tarifus keliant iki aukščiausio? Kodėl ne iki žemiausio, ar bent vidurkio?

 

Pastarąjį dešimtmetį augančios energijos kainos pačios savaime stumia link efektyvesnio energijos vartojimo. Tiesa, toks „stūmimas“ turi skaudžių pasekmių. Žmonės ir įmonės privalo skirti papildomas lėšas išlaidoms energijai. Neturtingesnėse šalyse energijos brangimas yra ne skatinimas rinktis mažiau komforto, o rinktis tarp šilumos ir maisto. Visi supranta, kad energiją reikia ir apsimoka taupyti. To priminti, papildomai apmokestinant energiją, tikrai nereikia.

 

Esant aukštoms energijos kainoms, dirbtinis energijos branginimas mokesčiais yra jau ne nebe raginimas vartoti protingiau, o kilpa ES įmonių konkurencingumui. ES konkurentės pasaulyje nuo aukštų energijos kainų kenčia mažiau. Vienos pačios išgauna energiją, kurią vidaus vartojimui tiekia pusvelčiui (pvz., Rusija). Kitos visomis priemonėmis kratosi įsipareigojimų branginančių energiją (JAV).

 

Energijos apmokestinime dominuoja didesnio mokesčių surinkimo tikslas, t.y. surinkti daugiau pinigų. Tai yra visų akcizų problema: deklaruojamas tikslas mažinti vartojimą, bet tuo pat metu iš vartojimo pelnomasi. Pamirštama, kad augant energijos kainoms, daugiau pinigų ir taip surenkama iš pridėtinės vertės tipo mokesčių. Dvigubai pabrango energija – surenkama dvigubai daugiau mokesčių (ar bent jau planuojama). Taigi, net ir nedidinant mokesčių energijai, augant kainoms didėja ir mokesčių našta.

 

Daug ginčų sukėlė ir apmokestinimo principo pakeitimas, ir iš to sekantis dyzelino brangimas. Bet problemą sukelia ne principo pakeitimas, bet tai, kad mokestis yra didinamas. Jei apmokestinimas būtų sumažintas, o kuras nebrangtų, klausimas, ką apmokestinti – energiją ar kurą – nesukeltų tokios reakcijos.

 

Ką energijos apmokestinimo pakeitimai reiškia Lietuvai? Ilgalaikėje perspektyvoje dar didesnius mokesčius kurui. Pagrįsti skundai, kad privalomas akcizų lygis neturtingoje Lietuvoje yra per aukštas, lieka neišgirsti. Lietuvos geografinė padėtis tarp dvejų ne ES narių (kur ES akcizai negalioja) ir skaičiai, rodantys legalaus kuro pardavimo kritimą – veiksniai, į kuriuos neatsižvelgiama.

 

Nejau vienintelė „pamoka“ iš Lietuvos – kaip „lyginant“ mokesčius juos padidinti? Žmonės turėtų atsiminti, kad, keliant mokesčius Lietuvoje, akcentuojamas buvo mokesčių sulyginimas, nors iš tikro buvo užsiimama mokesčių didinimu.

 

Jei Europa negali surasti pigios energijos, mokesčių energijai reikia atsisakyti, ar bent jau neversti skurdesnių šalių taikyti minimalių privalomų mokesčių. Europiečių gerovė negali būti žaliųjų ambicijų ir noro, surinkti daugiau mokesčių, įkaitė.