Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Europos Sąjungos (ES) elektros energijos politiką bei Lietuvoje rengiamus reformos planus ir ragina sparčiau privatizuoti elektros energijos gamybą ir pardavimą bei kurti sąlygas konkurencijai.
LLRI atlikta analizė rodo, jog, derindama elektros energijos srities reglamentavimą su ES teisės normomis, Lietuva eina teisinga elektros energijos gamybos, paskirstymo ir pardavimo funkcijų privatizavimo bei restruktūrizavimo kryptimi. Tačiau Lietuvoje šis procesas vyksta labai lėtai. Jau antrą kartą rengiamasi atidėti Elektros energijos įstatymo įsigaliojimo datą, visiškai laisvas elektros energijos tiekėjo pasirinkimas numatomas tik 2010 m. Tuo tarpu Europos Komisija, atsižvelgdama į teigiamą elektros energijos ūkio liberalizavimo ES valstybėse poveikį, siūlo visiškai liberalizuoti elektros energijos rinkos jau 2005 m.
Anot LLRI ekspertų, ir ekonominė analizė, ir ES šalių patirtis rodo, jog tinkamiausios sąlygos efektyvumo augimui, taupiam išteklių vartojimui, vartotojų pasirinkimui ir elektros energijos kainų mažėjimui sudaromos tik sukūrus sąlygas laisvai konkurencijai. Tose ES valstybėse, kuriose elektros energijos rinka labiausiai liberalizuota, pastaraisiais metais pastebimas didžiausias kainų sumažėjimas. Tuo tarpu Lietuvoje tebeveikia elektros energijos monopolinė struktūra, o jos išlaikymas, reguliuojant elektros energijos kainas, yra nepagrįstas ekonomine logika.
Tuo pačiu LLRI ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad planuojamas elektros energijos rinkos reguliavimas gali sukurti gana aukštus įėjimo į rinką barjerus ir apriboti konkurencijos teikiamą naudą. ES teisės aktuose yra įtvirtinamos minimalios elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir pardavimo taisyklės. Pavyzdžiui, ES leidimai yra būtini tik elektros energijos gamybai ir tiesioginių linijų statymui.
Tuo tarpu Lietuvoje leidimus ir licencijas siūloma taikyti platesniam funkcijų ratui: siūloma licencijuoti elektros energijos perdavimą, paskirstymą, tiekimą bei atlikti rinkos operatoriaus funkcijas. Lietuvos Elektros energijos įstatyme nenurodoma, su kokiais veiklos kriterijais siejamas licencijos išdavimas, nenumatytas atsisakymas išduoti licenciją apskundimo tvarka. Be to, savo reikmėms, o ne pardavimui, gaminantis elektros energiją ūkio subjektas privalo ne tik turėti leidimą gamybai, bei ir licenciją elektros tiekimui. Šie reguliavimai trukdo Lietuvos įmonėms pačioms pasirūpinti ištekliais ir apeiti monopolijos brangumą.
Atsižvelgdami į esamą Lietuvos energijos rinkos struktūrą, LLRI ekspertai pabrėžia, jog yra būtina sudaryti galimybes Lietuvos elektros energijos rinkos dalyviams prekiauti su užsienio kompanijomis. Tik tokiu atveju vartotojai pajus konkurencijos naudą ir bus sukurtos paskatos gamintojų ir kitų sistemos dalyvių veiklos efektyvumo didinimui. Pirmu žingsniu turi tapti kliūčių pašalinimas bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos veikimui. Taip pat reikia svarstyti galimybes dalyvauti Šiaurės šalių bei Vakarų Europos šalių sistemose ir įvertinti tam reikalingas investicijas.
Šie ir kiti klausimai bus aptarti 2001 m. birželio 26 d. konferencijoje „Lietuvos integracija į ES vieningąją rinką: poveikis Lietuvos energetikai“, kurią organizuoja LLRI. Konferencija vyks Šekspyro viešbutyje, pradžia 10:00 val.
