LLRI atkreipia dėmesį, kad naujos atominės elektrinės projektas yra didelė, svarbi ir rizikinga investicija, o turint pavyzdžius iš paskutinės pasaulinė finansų krizės akivaizdu, kokias neigiamas pasekmes pasaulio ekonomikai gali turėti nepamatuota rizika. LLRI pabrėžia, kad nors joks politinis sprendimas negali užtikrinti, kad versle pradingtų rizika, tačiau valstybė privalo siekti užtikrinti, kad dėl politiniais sprendimais investicinių projektų nuostoliai ir žala nebūtų perkeliama su investicijomis nesusijusiems žmonėms, visų pirma, energijos vartotojams bei mokesčių mokėtojams.
„Svarbu pastebėti, jog šiuo metu nepakankamai dėmesio skiriama projekto grėsmių analizei: kas bus, jei prielaidos, kuriomis remiamas AE projektas, nepasiteisins. Nei projekto šalininkai, nei priešininkai iki šiol nėra sukūrę mechanizmo, kaip būtų galima apsaugoti vartotojus nuo neigiamo atominės elektrinės veiklos scenarijaus“ – pastebi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI pastebi, jog viena esminių projekto grėsmių gali kilti tuomet, jei naujos AE gaminama energija rinkoje nebus konkurencinga. Tuomet atsirastų tikimybė, kad vartotojai taps valdžios sprendimų įkaitais ir bus priversti pirkti brangią naujos AE energiją. Mechanizmų, kaip priversti vartotojus pirkti brangią energiją, kurios jie nenori, Lietuvos teisinėje bazėje jau yra, o kadangi įstatymai tokių ribojimų neuždraudžia, ateityje jų gali atsirasti ir daugiau.
Būdai, kaip vartotojai gali būti priversti pirkti brangesnę energiją
|
Poveikis
|
Kas pajus |
| Apribojus ar uždraudus pigios energijos importą |
Didės galutinė elektros energijos kaina vartotojui |
Tiesiogiai – Vartotojai |
AE parduodamą energiją subsidijuojant per Visuomenės interesus atitinkančias paslaugas (VIAP)* ar panašius mechanizmus
*Šiuo metu VIAP sudaro 7 ct iš 45 ct kWh kainos |
Didės galutinė elektros energijos kaina vartotojui |
Tiesiogiai – Vartotojai |
| AE parduodamą energiją subsidijuojant tiesiogiai iš energijos kainos dedamosios, ar netiesiogiai – vidiniais įmonių finansiniais srautais. |
Didės galutinė elektros kaina vartotojui.Infrastruktūros įmonės patirs nuostolių |
Tiesiogiai – Vartotojai. Netiesiogiai – akcininkai, valstybė, biudžetas |
Kita išskiriama grėsmė – projektas gali užtrukti ilgiau nei planuota bei pabrangti, kas neretai įvyksta stambiuose projektuose. Kadangi Lietuvoje į projektą investuoja valstybės kapitalas, išaugus projekto kainai, trūkstamas lėšas privalės surasti valstybės kapitalas ir mokesčių mokėtojai.
| Kaip išaugusi projekto finansavimo našta gali būti perkeliama vartotojams |
Poveikis |
Kas pajus |
| Projektui skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, didinamas dalyvaujančių įmonių įstatinis kapitalas. |
Didės biudžeto išlaidos |
Tiesiogiai – visi mokesčių mokėtojai, biudžetas |
| Subsidijuojamas skolinimasis, prisiimant paskolas, garantijas ar kitokius įsipareigojimus valstybės vardu. |
Didės valstybės skolinimosi rizika, augs skolinimosi kaina |
Tiesiogiai – visi mokesčių mokėtojai, biudžetas |
„Įgyvendinant AE projektą svarbu užtikrinti maksimalų skaidrumą ir aiškumą. Reikia garantijų, kad vartotojai nebus verčiami pirkti elektros energijos iš AE ar bet kokio kito šaltinio ar tiekėjo. Būtina įdiegti saugiklius, kad išaugos projekto sąnaudoms, išaugusi finansavimo našta nebūtų automatiškai perkeliama mokesčių mokėtojams ir valstybės biudžetui. Net ir menkiausios abejonės dėl ekonominio atsiperkamumo turi būti išsklaidytos. Tai turi būti ne politinis, o ekonominis projektas, veikiantis rinkos sąlygomis. Jei nauja AE yra stabilumo ar nepriklausomybės energetikoje garantas, jis turi stovėti ant tvirtų rinkos pamatų, o ne ant valdžios garantijų pastolių.“ – sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
