Įvadas
Pagrindiniai veiksniai, skatinantys opoziciją dereguliuoti energetikos sektorių
Konkurencijos skatinimo būtinybė elektros energetikos ir visuose energetikos sektoriuose yra pripažįstama Europos Sąjungos (ES) lygmeniu (pvz., Elektros direktyva ar energetikos Žalioji knyga) ir Lietuvos lygmeniu (pvz., Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas). Konkurencija ir rinkos santykiai matomi kaip būdas užtikrinti elektros energijos sektoriaus vystimąsi, tiekimo saugumą ir naudą elektros energijos vartotojams. Lietuvos elektros energetikos sektorius yra reformuojamas, jis vis labiau transformuojamas iš planinės ekonomikos paveldo į ekonomikos sektorių, paremtą konkurencija ir rinkos santykiais. Taip pat reikia pripažinti, kad šioje srityje Lietuva ES šalių kontekste neatrodo prasčiausiai. Tačiau liberalizavimo, dereguliavimo ir rinkos santykių diegimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam dažnai trūksta palaikymo tiek iš rinkos dalyvių, tiek iš politikų. To priežastys yra įvairios, jų spektras driekiasi nuo ekonominės minties iki elgesio skirtumų.
- Liberalizavus, dereguliavus ir leidus veikti rinkos santykiams prieš tai buvusius politinius sprendimus keičia sprendimai, paremti ekonomine logika. Ne paslaptis, kad dažnai valstybės reguliuojamose veiklose tarifai nustatinėjami atsižvelgiant į rinkėjų simpatijas, o ne į rinkos sąlygas, pvz., buitinių (smulkiųjų) vartotojų subsidijavimas stambiųjų vartotojų sąskaita, tarifų, nepadengiančių sąnaudų, patvirtinimas ir pan. Tad pradėjus veikti rinkos sąlygomis, kai kuriems vartotojams kainos šokteli, ir tai sukelia visuomenės nepasitenkinimą.
- Ekonominėje mintyje vis dar gaji “natūraliosios monopolijos” teorija, teigianti, kad tam tikrose ūkio šakose viena įmonė geriausiai tenkina vartotojų interesus, o ir pati monopolija yra neišvengiamas rinkos vystymosi rezultatas. LLRI jau ne kartą kritikavo natūraliosios monopolijos koncepcijos taikymą savo darbuose[1]. Praktika rodo, kad didžiausias monopolijų išlikimo garantas yra ne rinkos struktūra, o valstybės įtvirtinamas konkurencijos draudimas.
- Tiek Vakaruose (dėl tuo metu vyravusios ekonominės minties), tiek buvusiose Sovietinio bloko šalyse (dėl komandinės ekonomikos principų) energetikos sektoriuje vyravo, o kai kur vis dar vyrauja vertikaliai integruotos nacionalinės monopolijos. Dėl įgyvendinamų rinkos santykių tokių įmonių laukia konkurencija ir šalies, ir tarptautinėje rinkoje. Naikinant vertikalią integraciją, jos suskaidomos į atskiras įmones, tad visai nenuostabu, kad tokios įmonės ir vadovų, ir darbuotojų lygmenyje gali priešintis rinkos santykių diegimui dėl padidėjusios asmeninės rizikos, kuri kyla dėl įmonės reorganizacijos.
- Energetikos sektoriui rinkos santykių veikimas, be abejo, yra teigiamas dalykas. Tačiau diegiant rinkos santykius “iš viršaus”, t. y. valdžios sprendimais, kyla pavojus “perlenkti lazdą”. Nereikia pamiršti, kad šalia “natūraliosios monopolijos” mito egzistuoja ir “tobulosios konkurencijos” mitas, kuris ypač plačiai paplitęs tarp konkurencijos priežiūra užsiimančių reguliuotojų. Tobuloji konkurencija yra puikus ir naudingas ekonominis modelis, tačiau realiame gyvenime – neegzistuojantis. Diegiant konkurenciją elektros energetikos sektoriuje reikia atsiminti, kad įėjimo į rinką barjerų visiškai panaikinti nepavyks, o ir dirbtinai naikinti natūralius barjerus yra netikslinga, nes tokiu atveju vėl iškreipiami rinkos santykiai.
Studijos tikslas ir motyvacija
Ši studija skirta išanalizuoti elektros energijos rinką reglamentuojančius teisės aktus, Energetikos įstatymą, Elektros energetikos įstatymą ir poįstatyminius aktus, kurie, mūsų nuomone, iškreipia rinkos signalus, riboja iniciatyvą, taigi ir paskatas elektros energetikos sektoriaus plėtrai. Reikia pabrėžti, kad mes jokiu būdu nesiūlome elektros energetikos sektoriaus „be taisyklių“, „kur kiekvienas daro ką nori“ (nors tuo dažnai esame nepagrįstai kaltinami). Geros taisyklės yra naudingos, nes geros taisyklės palengvina ekonominę veiklą, sumažina nereikalingą riziką, o tai teigiamai atsiliepia ir gamintojams, ir vartotojams. Tačiau jei tam tikros taisyklės to neatlieka, o papildomai dar ir didina kaštus, slopina iniciatyvą, tuomet natūraliai kyla klausimas, kam tokios taisyklės reikalingos? Mes nesiūlome panaikinti elektros energetikos sektorių reglamentuojančių įstatymų, tačiau rekomenduojame keisti tas nuostatas, kurios, mūsų nuomone, trukdo rinkai veikti.
Mūsų pateiktos rekomendacijos, kitaip nei reguliuotojų rekomendacijos, nesiūlo kokio nors konkretaus rinkos modelio. Greičiau atvirkščiai – jos siūlo leisti rinkai formuotis pačiai, nes tik tada elektros energetikos sektorius vystysis remdamasis tikraisiais privalumais. Todėl ir mūsų rekomendacijų įdiegimui nereikia revoliucingų technologijų atsiradimo ar papildomų valstybinių išteklių. Vėlgi, greičiau atvirkščiai – jos siūlo leisti energetikos sektoriaus žaidėjams rinktis jiems labiausiai tinkančias technologijas, o valstybines institucijas išlaisvinti nuo sudėtingo ir daug išteklių ir žinių reikalaujančio darbo – energetikos sektoriaus reguliavimo.
Studijos aprėptis
Kaip minėjome anksčiau, ši studija analizuoja Energetikos įstatymą, Elektros energetikos įstatymą ir susijusius poįstatyminius aktus. Be abejo, dėl Lietuvos narystės ES ir kitų tarptautinių įsipareigojimų bei ES teisės perkėlimo kai kurios nuostatos Lietuvos įstatymuose yra priimtos derinant Lietuvos ir ES teisės reikalavimus. Mes suprantame, kad tokių nuostatų pakeitimas nebėra vien Lietuvos kompetencija. Tačiau jei tokios nuostatos trukdo veikti rinkai, jų kritika yra ir galima, ir reikalinga.
Studijos struktūra
Studijoje energetikos sektorių reglamentuojanti teisinė aplinka suskirstyta į temas: kainų reguliavimo, patekimo į rinką, energijos šaltinio pasirinkimo, leidimo prisijungti, energijos importo ir priklausomybės. Pirmosios trys temos yra platesnės, turinčios po keletą potemių, tuo tarpu dvi paskutinės yra siauresnės, skirtos konkretesniems reguliavimo aspektams.
Kiekvienos temos pradžioje aptariama dabartinė situacija, aktualūs tos srities aspektai. Tada pateikiamos įstatyminės nuostatos, atspindinčios dabartinę teisinę aplinką, identifikuojami reikalingi teisinės aplinkos pokyčiai bei šių pokyčių pagrindimas.
Susiję LLRI darbai
Studija „Energetikos politika: priemonės, galimybės ir kryptys“[2] (2005 m.),
Analizė „Kogeneracijos reglamentavimas ir perspektyva Lietuvoje“[3] (2006 m.),
Analizė „Konkurencijos teisė ir jos taikymas Lietuvoje“[4].
[1] LLRI studija „Energetikos politika: priemonės, galimybės ir kryptys“, http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/llri_studija_energetikos_politika_priemones_galimybes_ir_kryptys/1530
[2] http://www.lrinka.lt/uploads/files/16_0.php
[3] http://www.lrinka.lt/uploads/files/dir17/8_0.php
[4] http://www.lrinka.lt/uploads/files/dir17/17_0.php
