I. ĮŽANGA
Energijos naudojimo efektyvumas yra vienas iš ekonominių ir energetinių rodiklių, pagal kurį Lietuva atsilieka nuo ES šalių. Tokia situacija yra buvusios ekonominės struktūros ir ilgą laiką vyravusios pigiai importuojamos energijos pasekmė. Dabar, kuomet pasaulinės tendencijos energijos kainas ypač padidino, energijos efektyvumo vartojimo didinimas yra kaip niekad svarbus.
Buitinių vartotojų prisitaikymo prie pasikeitusios situacijos sparta dažniausiai atsilieka nuo verslo ar pramonės sektorių. Ši situacija nulemia tai, kad gyventojai išleidžia mažesnę dalį savo pajamų išlaidoms energijai nei įmonės. Galiausiai, net jei gyventojai ir išleidžia ženklią dalį savo pajamų energijai ar jos produktams, prisitaikymo galimybės dažnai yra santykinai sudėtingesnės, o jų atsipirkimo laikas – ilgesnis. Nereikia pamiršti, kad dažnai energija buitiniams vartotojams yra subsidijuojama kitų vartotojų sąskaita, o tai irgi mažina reagavimo greitį. Be abejo, kaip ir kiekvienoje situacijoje, čia yra išimčių, tačiau išlieka apibendrinta tendencija, kad net ir ženkliai padidėjus energijos kainoms, gyventojų sprendimas investuoti į energiją taupančias priemones dažnai atsilieka nuo verslo reagavimo spartos.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra ypatingai svarbus. Daugiabučiuose namuose gyvena apie pusę Lietuvos gyventojų, todėl ir energijos taupymo efektyvumas yra plataus masto problema. Be to, šalia visų jau įprastų trukdžių investuoti į energijos taupymo priemones, daugiabučių namų gyventojai susiduria su bendro turto valdymo sunkumais ir kolektyvinio sprendimo priėmimo problematika, kurią dar labiau apsunkina valstybės politika.
Šios analizės antroje dalyje pristatomas efektyvesnio energijos naudojimo aktualumas, sąryšis su valstybės politika, parodoma, kad energijos efektyvumo didinimas daugiabučiuose namuose yra pagrįsta ir veiksminga ekonominės politikos priemonė. Trečioje dalyje apžvelgiami dabar šioje srityje vykstantys procesai. Ketvirta dalis analizuoja daugiabučių namų modernizavimo finansines galimybes ir atsiperkamumą esant skirtingiems investicijų ir energijos sutaupymo lygiams. Penkta dalis pateikia veiksnių, trukdančių ir mažinančių gyventojų paskatas modernizuoti būstą analizę, šiuos veiksnius suskirstant į skirtingas kategorijas. Galiausiai šešta dalis skirta išvadoms ir pasiūlymams, kurie irgi yra skirtingų lygių – nuo kvietimų imtis ganėtinai ženklių valstybinės politikos pakeitimų (ar bent jau kvietimų įvertinti tokių politikos pakeitimų pasekmes) iki konkrečių teisinių pasiūlymų.
