Dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų įstatymų projektų atšaukimo
Lietuvos laisvosios rinkos institutas susipažino su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomais atšaukti įstatymo projektais (Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo„Dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Lietuvos Respublikos įstatymų projektų atšaukimo“, 2013-04-16, Nr. (10.1-6), SD-2661). Tarp jų įtrauktas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 111, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 145, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIP-4555, pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 672 (Žin., 2012, Nr. 67-3401) (toliau – Projektas) kaip netekęs aktualumo ir tikslingumo.
Europos Komisija ragina peržiūrėti darbo teisę, identifikuoti perteklinius suvaržymus ir administracinę naštą, kuri trukto lankstiems sutartiniams santykiams, lanksčiai darbo laiko apskaitai ir atleidimo nuostatoms įtvirtinti, pažymėdama, kad jei būtina imtis papildomų priemonių darbo rinkos lankstumui didinti, kad būtų užtikrintas užimtumas darbo rinkoje, ypač jaunų žmonių ir nekvalifikuotų darbuotojų. (TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Lietuvos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lietuvos konvergencijos programos Briuselis, 2012 05 30, COM(2012) 319 final) Taigi, ES taip pat laukia Lietuvos darbo santykių reguliavimo modernizavimo tęsimo.
Investuotojai, JAV Heritage fondas, Pasaulio Bankas nurodo, kad Lietuvoje darbo santykiai reguliuojami per griežtai, kad darbo valandų apribojimas yra didžiulė našta, o su darbo užmokesčiu nesusijusios darbo sąnaudos yra aukščiausios regione.
Ministerija teigia, kad siūlo atšaukti šį projektą dėl pasikeitusių aplinkybių įvertinimo. Tačiau Projektas Trišalėje taryboje ir Seime svarstytas 2012 m., per šį laikotarpį ekonominė situacija nepasikeitė. LLRI atlikto tyrimo metu (Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (2), Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Vilnius 2013, ISSN 1648-4673), rinkos dalyviai prognozuoja, kad BVP ir šiais metais liks panašus kaip ir 2012 m. apie 3, 4 %. Apklaustieji prognozuoja tik 0,2 proc. ekonomikos augimą. Nedarbo lygis liks apie 12%. Taigi, šalies ekonominė situacija nėra pasikeitusi. Priešingai, situacija reikalauja toliau vykdyti reformas.
Praėjusiais metais socialiniai partneriai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priešakyje nuveikė didžiulį darbą analizuodami ir diskutuodami, kurios Darbo kodekso nuostatos yra labiausiai varžančios darbo santykius, trukdančios įsidarbinimui ir verslo plėtrai. Pateiktas Projektas nuosaikiai palengvintų administracinę naštą, bei priderintų Darbo kodeksą prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių ir nesikėsintų į darbuotojų teises.
Siūlymai panaikinti administracinius reikalavimus nemažina darbuotojų teisių, bet palengvina įmonių administracinę ir finansinę naštą. Projektu siūloma atsisakyti Vyriausybės nustatytos formos reikalavimo darbo sutartims, darbo pažymėjimui, darbo laiko žiniaraščiams, darbo sutarčių registravimo žurnalo ir nebereikalauti privalomai įteikti atsiskaitymo lapelio. Ūkio ministerija skaičiuoja, kad reikalavimas įteikti atsiskaitymo lapelį per metus verslui atsieina apie 29 mln. Lt, o praktikoje didžioji dalis darbuotojų net nesidomi jų turiniu. Informacija apie darbo užmokestį ir atskaitymus darbuotojui ir toliau liks prieinama, nes ją saugoti darbdavius įpareigoja buhalterinę apskaitą reguliuojantys teisės aktai. Darbuotojui taip pat liktų teisė reikalauti atsiskaitymo lapelio.
Terminuotų darbo sutarčių taikymas nuolatiniam darbui naudingas darbuotojoms, nes skatins darbdavius kurti darbo vietas. Tai leis lanksčiai ir operatyviai priimti kasdienius verslo sprendimus, reaguoti į pokyčius įmonėje, šalyje ar pasaulyje. Bedarbiams šis siūlymas situaciją pagerins, nes galėdami dirbti kad ir trumpalaikį darbą, jie turės pajamų ir nepraras kvalifikacijos. LLRI atkreipia dėmesį, kad terminuotas darbo sutartis siūloma leisti sudaryti 2 metams ir pakartotinai sudaryti dar du kartus (maksimaliai 6 metus), o tai yra trumpesnis galimas terminas nei numato dabartinis reguliavimas (maksimaliai – 10 metų).
Projektu taip pat sumažinamos išeitines kompensacijas, kai darbuotojai atleidžiami darbdavio valia. „Sodros“ duomenimis, 2011 m. absoliuti dauguma darbo santykių buvo nutraukiami darbuotojo iniciatyva (apie 300 000), o ne šalių sutarimu (apie 19 000) ar darbdavio iniciatyva (apie 1850). Tai reiškia, kad išeitinės išmokos, mokamos darbdaviui atleidžiant darbuotoją, buvo mokamos itin retai. Mažinamos privalomos išeitinės išmokos lems, kad daugiau darbuotojų galės pasinaudoti numatyta teise į išeitinę kompensaciją.
LLRI atkreipia dėmesį, kad siūlomi pakeitimai nekeičia nustatyto maksimalios 40 val. darbo savaitės trukmės. Tai reiškia, kad nors įvedama vidutinio darbo laiko apskaita, darbo savaitės laikas liks apribotas. Vieną darbo dieną dirbus ilgiau, kitą reikės dirbti trumpiau, kad būtų neperžengiamos 40 val. darbo savaitės ribos.
Atostogų laikas nėra trumpinamas – darbuotojai ir toliau atostogaus jiems priklausančias 4 savaites. Keičiamas tik atostogų dienų skaičiavimas: siūloma skaičiuoti nebe kalendorinėmis dienomis (28 d.), o darbo dienomis (20 d.). Šia priemone siekiama patikslinti atostogų apskaitą.
LLRI apgailestauja, kad dėl nepakankamo konstruktyvaus dialogo Trišalėje taryboje siūlomas labiau realybę atitinkantis darbo santykių reguliavimas nesulaukė pritarimo ta redakcija, kurią teikė ministerija, o vėliau Vyriausybė.
Tačiau darbo santykių reguliavimo problemos ir jas keliantys Darbo kodekso straipsniai yra įvardinti. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodoma socialinės partnerystės svarba ir jos socialinės partnerystės skatinimas, negali būti priežastis paneigti ir kliudyti kitų Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630) prioritetų, tokių kaip darbo vietų kūrimas, užimtumo didinimas, lanksčių darbo formų diegimas įgyvendinimui.
Atsižvelgiant į visa tai, raginame Vyriausybę neatšaukti Projekto ir palikti svarstyti jį Seimui.
