Lietuvos laisvosios rinkos instituto kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr XIIIP‑2288(2)
Projektu siekiama įtvirtinti, kad asmuo ar susiję asmenys galėtų įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršytų 1500 ha.
Raginame nepritarti Projektui ir atkreipiame dėmesį, kad:
I. Siūlymas riboti vienam asmeniui ar susijusių asmenų valdomą miško ūkio paskirties plotą yra niekaip nesusijęs su siekiu išsaugoti natūralius Lietuvos miškus, apsaugoti juos nuo pavertimo pramoniniais miškais. Miško naudojimo paskirtis ar miško apdirbimo mastai jau yra reguliuojami kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
II. Projekto taikymas mažintų Lietuvos investicinį patrauklumą, iškreiptų konkurenciją. Valstybės įmonei ir kitiems esamiems savininkams, valdantiems didesnius negu 1500 ha plotus, suteiktų palankesnes sąlygas verstis ūkine veikla.
III. Projektas pažeidžia teisėkūros proporcingumo, tikslingumo ir pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principus. Siūlomas konkurentus ribojimo ploto dydis nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, neatsižvelgiama į miškų ūkio specifiką.
Nuosavybės ribojimas mažintų Lietuvos miško ūkio pramonės investicinį patrauklumą, iškreiptų konkurenciją
Projektas galiotų tik būsimiems (nuo Projekto priėmimo sudaromiems) miškų ūkio paskirties žemės sandoriams. Pradėjus taikyti Projektą, savininkai, kurie šiuo metu valdo didesnius negu 1500 ha plotus automatiškai įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus. Šią problemą taip pat kelia Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Konkurencijos taryba.
Dėl ilgo medžių augimo ciklo miškų ūkiui reikia didelių plotų: norint kasmet surinkti vieno hektaro derlių reikalinga turėti 100 ha įvairaus amžiaus miškų, o norint pasiekti bent mikroįmonės dydį reikalinga per 10 tūkst. ha miško . Todėl ribojimai miško ūkio pramonės srityje išbalansuotų rinką ir neigiamai paveiktų Lietuvos miško ūkio pramonės konkurencingumą.
Valstybė savo valdomuose miškuose užsiima miško ūkio pramone (pvz., apdirba ir parduoda medieną). Projekto ribojimai būtų taikomi privatiems subjektams ir netaikomi valstybei ir valstybinėms institucijoms. Todėl Projekto taikymas praktikoje neproporcingai suvaržytų privačių subjektų galimybę konkuruoti užsiimant miško ūkio pramone, o valstybė įgytų konkurencinį pranašumą užsiimant iš esmės identiška veikla, kaip ir privatūs subjektai.
Projektas yra nepagrįstas ir nėra objektyviai būtinas
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, ne tik viešasis interesas (šiuo atveju jis siejamas su miškų apsauga), bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinama jų teisinga pusiausvyra . Ribojant nuosavybės teisę, ūkinės veiklos laisvę turi būti, be kita ko, užtikrinama, kad apribojimai yra būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus .
Konstitucijos 54 straipsnis įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga. Tačiau iš šios nuostatos negali būti daroma išvada, kad siekiami tikslai gali būti užtikrinami tik ribojant privačios miškų nuosavybės koncentraciją, nes viešasis interesas ir specifiniai privačių asmenų interesai negali būti dirbtinai supriešinami. Projekto tikslas efektyviau gali būti pasiekiamas reguliuojant miškų išteklių naudojimą bei atkūrimą, taip pat steigiant nacionalinius rezervatus ir draustinius, taigi gali būti siūlomos kitos, mažiau ribojančios priemonės, siekiant Projekto tikslų.
Pažymėtina, Lietuvoje 2015 metų duomenimis valstybei priklausė 61,4 proc. visų miškų, o privatiems subjektams – 38,6 proc., todėl privačių asmenų nuosavybės teisės ribojimai reikšmingai nepaveiktų miškų panaudojimo, todėl privačių subjektų nuosavybės teisės ribojimai nėra objektyviai būtini, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo praktiką.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartiniu reguliavimu neva nėra pakankamai užtikrinama miškų apsauga. Šis argumentas nesudaro prielaidų riboti valdomo miško plotą. Miškų ūkio paskirties savininkų teisės jau ir taip yra reglamentuojamos pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, tai, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Aplinkos ministro įsakymas „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo”, įsakymas „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ ir įsakymas „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Reikalavimai miškų kirtimui ir tvarkymui yra vienodi visiems miškų savininkams – tiek valstybinių, tiek privačių miškų valdytojams, todėl valdomo ploto ribojimas niekaip nedarytų įtakos miško naudojimo paskirčiai ar miško apdirbimo mastui.
Be to, pagal 2010-2015 m. duomenis, Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai 60 procentų miškų priklauso privatiems savininkams, net 10 valstybių viršijo šį skaičių . Pavyzdžiui, privatūs subjektai valdo 97 proc. Portugalijos miškų, 78 proc. Švedijoje, 76 proc. Danijoje. Lietuvoje 2015 metų duomenimis 38,6 proc. miškų buvo privatūs – ši dalis yra reikšmingai mažesnė už Europos vidurkį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti ir kad tam būtina dar labiau sugriežtinti ir riboti jų savininkystę ir naudojimo tvarką.
Projektu siekiami įtvirtinti ribojimai pažeistų proporcingumo principą
Projektu numatomi ribojimai turi atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Aiškinamajame rašte nėra pateikti jokie numatytų dydžių nustatymo argumentai, todėl nėra aišku, kodėl maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas negali būti didesnis kaip 1500 ha. Į tai taip pat dėmesį atkreipia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-07 išvadoje Nr. XIIIP-2288, Europos teisės departamentas 2018-06-19 rašte ir Specialiųjų tyrimų tarnyba savo 2018-10-01 rašte dėl Projekto.
Be to, taikant Projektus miško plotai pasiskirstytų tarp didesnio skaičiaus privačių savininkų, todėl tikslas išsaugoti natūralius Lietuvos miškus ir apsaugoti juos nuo pavertimo pramoniniais miškais nebūtų pasiektas, nes galimo valdyti ploto ribojimas yra nesusijęs su miško naudojimo paskirtimi ar miško apdirbimo mastu.
Būtų galimai pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas ir užsienio subjektų teisės
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai . Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise miškus ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai ir juridiniai asmenys. Projektu siūlomos nustatyti miško ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros būtų taikomos ir užsienio subjektams.
Iš Projekto nuostatų nėra aišku, kaip Nacionalinė žemės tarnyba surinktų informaciją apie užsieniečių, ketinančių Lietuvos Respublikoje įsigyti miško ūkio paskirties žemę, turimą akcijų skaičių užsienio valstybėse įregistruotų juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Priėmus Projektus užsienio subjektams būtų sudarytos palankesnės sąlygos įsigyti miško ūkio paskirties žemę negu Lietuvos Respublikos subjektams, nes pagal įstatymą nebūtų tikrinamos užsienio subjektų turimų akcijų skaičius ir kita informacija, kuri būtų renkama apie Lietuvos subjektus.
Be to, Projektu siekiami numatyti miško ūkio paskirties žemės pirkimo ribojimai yra laikomi kapitalo judėjimo pagal Susitarimo dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį ribojimu. Pagal minėtą straipsnį uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių apribojimai. Pagal ES teisę ribojimai gali būti pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais ES Teisingumo Teismo praktikoje įvardintais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, pavyzdžiui, žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga, o šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos. Projekte numatytas 1500 ha dydis nėra objektyviai pagrįstas, nėra vertinamas šios priemonės proporcingumas, todėl galimai būtų pažeidžiama ES teisė.
Konstitucinės jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad neturi būti nepagrįstai pažeidžiami asmenų teisėti lūkesčiai, šiame kontekste susiję su privačios nuosavybės apsauga ir ūkinės veiklos laisve. Valstybės kišimasis yra ribojamas, be kita ko, priemonės būtinumu, t.y. valstybė gali kištis tiek, kiek tai yra būtina siekiant tikslų.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir galimas ribojimo neigiamas pasekmes siūlome nepritarti Projekto priėmimui.
